Mikroekonomika
Ekonomikos teorija ir tikslai
1.
Ekonomika ir ekonomikos teorija
2.
Ekonomikos teorijos pagrindinės sąvokos
3.
Mikroekonomika ir makroekonomika
4.
Ekonomikos realybė ir ekonomikos teorija.
Mokslo metodai ir jų ypatybės
5.
Pozityvinė ir normatyvinė teorija
6.
Ekonomikos politika ir jos tikslai
1. Ekonomika ir ekonomikos teorija
Ekonomika - (gr.
“oikos” - būstas, ūkis; “nomos” - valdymo, tvarkymo menas)
Žodis
“ekonomika” priklausomai nuo naudojimo turi dvi prasmes:
1.
Mokslo šakos pavadinimas;
2.
Šalies ar tam tikro kito vieneto ūkio
pavadinimas.
Ekonomika - tai,
visų pirma, materialinės visuomenės egzistavimo ir funkcionavimo
pagrindas, sfera, kurioje vyksta visuomeninė gamyba (ūkinė
veikla). Žmonių ūkinė veikla - visų ekonomikos
mokslų tyrimų objektas.
Ekonomikos teorija - mokslas apie tai, kaip
objektyviai paskirstyti, naudoti, valdyti ribotus išteklius, siekiant
maksimaliai patenkinti materialius žmonių poreikius.
Pasak Polo
Samuelsono, ekonomikos teorija - mokslas apie tai, kaip žmonės ar
visuomenė pasirenka vieną iš galimų ribotų
gamybinių išteklių vartojimo variantų, siekdami gaminti
įvairius einamajam ar būsimajam vartojimui reikalingus produktus ir
paskirstyti juos tarp visuomenės narių ir jų grupių. Kitaip
pasakius, ekonomikos teorija sprendžia, kaip efektyviausiai patenkinti
poreikius, mažiausiai sunaudojant išteklių.
Ekonomikos teorija
ekonomikoje nagrinėjama kaip sistema, turinti savo elementus ir
ryšius tarp jų.
Ekonomikos
elementas - tam tikras ekonomikos subjektas, priimantis ekonominius sprendimus
ir turtas, kurį jis panaudoja gaminant prekes, teikiant paslaugas.
Ekonomikos
subjektai savo veikloje remiasi ekonominiu skaičiavimu ir jo pagrindu
sugeba priiminėti racionalius sprendimus.Ekonomikos subjektas - tai
santykinai atsiribotas vienetas, nes su turtu, kurį turi ir valdo, jis
susietas nuosavybe. Nuosavybės teisė į am tikrą
objektą reiškia, kad savininkas su tuo objektu gali atlikti tuos
veiksmus, kuriuos leidžia visuomenės įstatymai. Kartu
apribojamos kitų individų galimybės tuo objektu pasinaudoti.
Ekonomikos teoriją
domina žmonių santykiai, kylantys iš gamybos veiksnių
nuosavybės, nes nuosavybė - tai visada ekonominė nauda ir
atsakomybė, nuo jos priklauso žmogaus padėtis visuomenėje,
jo suinteresuotumas dalyvauti gamyboje ar kitoje veikloje, gaunamos naudos apimtis
ir kt.
Visi ekonomikos elementai - ūkiniai
vienetai, susieti įvairiais ekonominiais ryšiais ir santykiais, kurie
savo ruožtu susiję su ekonomikos objekto turto judėjimu.
2. Ekonomikos teorijos pagrindinės sąvokos
Ekonominė
gėrybė. Skiriamos gėrybės ir ekonominės
gėrybės.
Ekonominė
gėrybė - realiosios tikrovės objektas, tenkinantis
žmonių poreikius (žaliavos, vanduo, prekės…).
Gėrybės gali būti laisvosios, bet jų yra labai mažai
(saulės šviesa, vėjas, lietus). Jos tiesiogiai negali būti
nei ekonominės veiklos rezultatu, nei objektu. Ekonominės
gėrybės ir domina ekonomikos mokslą Ekonominėms
gėrybėms būdingi specifiniai bruožai:
1.
Ribotumas: jų turimas kiekis negali patenkinti
visų poreikių. Jeigu būtų jų perteklius, lyginant su
poreikiais, tai jos nebūtų nei vertingos, nei naudingos.
2.
Vertingumas;
3.
Naudingumas;
4.
Jos būtinai turi būti nuosavybės
objektas;
5.
Jos visada yra sąmoningos veiklos rezultatas,
jų gamyba reikalauja kaštų (išlaidų);
6.
Ekonominės gėrybės rinkoje turi tam
tikrą kainą, nes turi paklausą.
Ištekliai -
visa tai, kas naudojama prekių ir paslaugų gamyboje (darbas,
žemė, įrengimai ir kt.). Ekonominiai ištekliai - riboti
ištekliai. Beveik visi ištekliai yra riboti. Jie dar vadinami gamybos
veiksniais.
Skiriamos keturios
gamybos veiksnių grupės:
1.
Darbas;
2.
Žemė;
3.
Kapitalas;
4.
Verslumas.
Darbas - bet
kokia fizinė ar protinė(profesinė ?) žmonių veikla,
sukurianti visuomenei naudingą gėrybę. Tai ribotas išteklius,
nes ribotas darbingo amžiaus gyventojų skaičius, kiekvienas
žmogus gali dirbti tik tam tikrą valandų skaičių per
parą. Ribotumą sąlygoja ir tokie veiksniai, kaip
žmonių kvalifikacija, profesionalumas, išsilavinimas ir kt.
Žemė -
natūralus gamybos veiksnys, kuris yra gamtos duotas ir pats savaime
nėra žmonių veiklos rezultatas. Tačiau naudojant
žemę gamybos procese, žmogus suteikia jai papildomas savybes.
Ekonomistai
supranta žemę ne kaip sklypą ar dirvožemį, bet
plačiau: žemė kaip gamybos veiksnys - visi gamtos teikiami ištekliai.
Tai ribotas gamybos veiksnys.
Kapitalas:
1.
Realus kapitalas;
2.
Finansinis kapitalas.
Kapitalas kaip
gamybos veiksnys yra realusis kapitalas - tai įrengimai, pastatai,
gamyklos ir kitos anksčiau pagamintos prekės, naudojamos kitų
prekių gamyboje. Tuo kapitalas (dar vadinamas investicinėmis
prekėmis) skiriasi nuo vartojimo prekių, kurios tiesioginiai tenkina
vartotojų poreikius (pvz., batai).
Finansinis
kapitalas - tai fondai realiojo kapitalo įsigijimui, pvz.: finansinei
apyvartai (akcijos, obligacijos).
Realiojo kapitalo
gamybos ir kaupimo procesas vadinamas investicijomis.
Žmogiškasis
kapitalas - mokymusi, darbu ir praktiniu patyrimu sukauptos žinios bei
meistriškumas, kurie didina žmonių veiklinį
produktyvumą.
Verslumas -
specifinis ekonominių subjektų funkcionavimas, kurio tikslas - gauti
kuo didesnius veiklos rezultatus gamybos veiksnių savininkui ir kuris
būtinai grindžiamas ekonominiu skaičiavimu.
Verslininko
funkcijos:
1.
Jis organizuoja gamybą, sujungia gamybos
veiksnius tam, kad pagamintų ir sukurtų tam tikras prekes ir paslaugas;
2.
Priiminėja pagrindinius sprendimus, kurie nulemia
įmonės veiklos kryptis (kokias prekes ir kaip gaminti);
3.
Stengiasi sukurti ir išleisti į rinka
naujus produktus, technologijas ar net biznio organizavimo formas;
4.
Tai rizikuojantis žmogus, nes rinka ir
konkurencija negarantuoja jam pelno. Jis gali prarasti ne tik savo, savo
kompanionų ar akcininkų lėšas, bet ir laiką,
reputaciją ir t.t.
Verslumas -
naujų verslo galimybių paieškos procesas, naujų
technologijų bei naujų kapitalo įdėjimo sferų
naudojimas, sferų stereotipų ir ribų įveikimas.
Firma -
būdingas šiuolaikinės ekonomikos elementas. Tai verslo
organizacija, gaminanti prekes, suteikianti paslaugas. Jai gali priklausyti
viena ar daugiau įmonių.
Rodikliai,
padedantys apskaičiuoti padėtį rinkoje:
bendras
nacionalinis produktas (BNP) - tai visų baigtinių prekių ir
paslaugų, pagamintų per tam tikrą laikotarpį (paprastai per
metus) kainų suma.
Baigtinė
prekė ar paslauga yra skirta galutiniam vartojimui, t.y. nenaudojama kaip
sąnaudos kitoms prekėms bei paslaugoms gaminti. Norint palyginti BNP
dinamiką per tam tikrą laikotarpį, naudojama realaus BNP
sąvoka.
Realus BNP - tai
BNP apskaičiuotas bazinių metų kainomis (įvertintas
stabiliomis kainomis). BNP apskaičiuotas einamųjų metų
kainomis - nominalus BNP.
BNP palyginimas:
|