Mažėjant kainai, pardavėjų bendrosios pajamos auga, kai paklausa yra elastinga. Kai kaina yra 3 Lt, E = 1 (bendrosios pajamos nekinta). Tolesnis kainos sumažėjimas mažina bendrąsias pajamas, nes, esant žemesnėms kainoms, paklausa yra neelastinga.

Kreivės nuolydis gali būti paskaičiuojamas naudojant elastingumą:

E = P/Q;

DQ/DP = 1/s*P/Q;

s= Dp / Dq

Taško elastingumą patogiau skaičiuoti, kai pokytis mažas. Nuolydį galima naudoti skaičiuojant ir lanko elastingumą:

4. Paklausos elastingumą lemiantys veiksniai

Veiksniai:

1.        Substitucija - produktų, turinčių gerus substitutus, paklausa yra labiau elastinga nei tų, kurie artimų substitutų neturi. Ir atvirkščiai.

2.        Prekės tipas - būtiniausių prekių (maisto, rūbų ir t.t.) paklausa yra neelastinga. Prabangos prekių paklausa yra labai elastinga.

3.        Paklausos elastingumas priklauso nuo vartotojo biudžeto dalies, skiriamos prekei pirkti (jei degtukai pabrangsta nuo 10 centų iki 20 centų - paklausa neelastinga, nes išleidžiama labai maža dalis biudžeto, atvirkščiai būtų su baldų komplekto pabrangimu).

4.        Laikas didina paklausos elastingumą (ilgo laikotarpio sąlygomis elastingumas didesnis nei trumpo).

5. Pasiūlos elastingumas ir jo veiksniai

1.       
Vienetinis pasiūlos elastingumas: E = 1. (Jeigu kreivė kerta ašių susikirtimo tašką).

Siūlomo parduoti prekių kiekio procentinis pokytis yra lygus kainų procentiniam pokyčiui.

2.       
Elastinga pasiūla: E > 1 (Jei  pasiūlos kreivė susikerta su P ašimi, pasiūla elastinga).

Siūlomo parduoti prekių kiekio procentinis pokytis yra didesnis už kainų procentinį pokytį.

3.        Neelastinga pasiūla: 0 < E < 1 (Jei pasiūlos kreivė kerta Q ašį).

Siūlomo parduoti prekių kiekio procentinis pokytis yra mažesnis už kainų procentinį pokytį.

Kylant kainoms, didėja ir siūlomų parduoti prekių kiekis. Vadinasi, bendrosios pajamos didėja nepriklausomai nuo pasiūlos kreivės elastingumo.

Pasiūlos elastingumo veiksniai:

1.        Laikas didina ir pasiūlos elastingumą;

2.        Substitucija gaminant prekes (kai tuos pačius išteklius galima panaudoti gaminant skirtingas prekes, t.y. išteklius, naudojamus vienos prekės gamyboje lengva perorientuoti kitos prekės gamybai, tai gaminamos produkcijos kiekis smarkiai reaguos į kainos pokytį, o pasiūlos elastingumas bus didelis.Ir atvirkščiai.)

3.        Prekių saugojimo galimybės ir kaštai: greitai gendančių maisto prekių pasiūlos elastingumas yra labai mažas (Jei mažėja prekių kainos, pardavėjas negali jų atidėti kitam laikui.)

6. Paklausos elastingumas pajamoms. Kryžminis elastingumas

Prekių paklausos apimtis kinta ne tik pasikeitus prekių kainoms, bet ir kintant vartotojų pajamoms. Pirkėjai taip pat skirtingai reaguoja į pajamų pokyčius.

EP (galima E) – elastingumas kainai; EI – elastingumas pajamoms (I – pajamos).

Šio koeficiento dydis priklaus (EI) priklauso nuo prekės paskirties. Augant pajamoms iki tam tikro lygio, mes perkame maisto produktus, drabužius. Kasdieninio vartojimo prekių paklausos elastingumas pajamoms. Tokių prekių paklausa kintant pajamoms yra neelastinga.

Prabangos prekių paklausos elastingumas pajamoms. Paklausa labai elastinga pajamų pokyčiui:

Blogesnės kokybės prekių paklausos elastingumas pajamoms. Elastingumas pajamoms neigiamas (minuso ženklas neeliminuojamas):

Kryžminis elastingumas. Skirtingų prekių vartojimas tarpusavyje taip yra susijęs, kad perkamas prekės kiekis labai dažnai priklauso nuo kitos prekės kainos. Tam, kad apskaičiuoti tokios priklausomybės laipsnį, naudojamas kryžminio paklausos elastingumo koeficientas (čia x ir y – dvi prekės):

Jei prekės x ir y yra substitutai, tai padidėjus vienos (pvz., x) prekės kainai galima tikėtis, kad kils substituto (pvz., y) paklausa. Šių prekių kryžminis paklausos elastingumas yra teigiamas (pvz., sviesto kainos augimas 10% sukelia margarino paklausos apimties padidėjimą 5%, tokiu atveju Exy= 5 / 10 = 0.5 ).

Jei prekės yra komplementarios, tai jų Exy yra neigiamas (būtinai rašomas minuso ženklas).

Jei prekės yra nepriklausomos, tai E xy = 0 (paprastai). Vienos prekės kainos  pokytis nesukelia kitos prekės paklausos apimties pasikeitimo.

7. Elastingumo teorijos praktinis naudojimas

1.        Paklausos elastingumas ir bendrosios pajamos (pirmiausia);

2.       
Elastingumas ir mokesčių našta: netiesioginiai mokesčiai – kai apmokestinamos prekės ir paslaugos (pvz., PVM, akcizai, muitai ir pan.), tiesioginiai mokesčiai – mokesčiai, kuriuos mes mokame. Netiesioginių  mokesčių atveju kainos pakyla, bet ne visų prekių vienodai.

Pradinė kaina 10 Lt, Q=200. Tarkime, vyriausybė uždeda akcizą 50% nuo Lt. Pasiūlos kreivė turi pasislinkti į kairę, nes padidėjo kaštai. Pasislenka per 5 Lt. (Kaina turėtų būti 15 Lt). Tačiau kaina nusistovi tik 12.5 Lt už vieną butelį. Esant tokiai kainai, pardavėjas turi sumažinti apimtį, todėl pusę kainos padidėjimo  (2.5 Lt) moka gamintojas, o kitą pusę – pirkėjas. (E»1).

Jei paklausa būtų mažiau elastinga, mokesčius mokėtų vartotojas (jei paklausa labai elastinga – moka gamintojas).

IŠVADOS:

·         kuo prekių paklausos elastingumas mažesnis, tuo didesnė mokesčių  našta tenka vartotojui, t.y. tuo didesnę mokesčių dalį apmoka vartotojai;

·         kuo paklausos elastingumas didesnis, tuo didesnę mokesčių dalį apmoka gamintojas;

·        
kuo mažesnis prekės pasiūlos elastingumas, tuo didesnė mokesčių  našta tenka gamintojui:

3.        Elastingumas ir vyriausybės pajamos. Nustatydama mokestį, vyriausybė turi atsižvelgti į pasiūlos ir paklausos elastingumą. Pvz., T1 = 2Lt, Q = 1000 vnt., T2= 3Lt. Pirmu atveju vyriausybės pajamos 2000Lt. Jeigu paklausa elastinga (Q2 =500 vnt.), vyriausybės pajamos bus 1500 Lt. Jei paklausa neelastinga (Q2 = 800 vnt.), tada vyriausybės pajamos – 2400 Lt;

4.       
Elastingumas ir kainų kontrolė. Maksimalios kainos paprastai nustatomos kai didelė dalis pirkėjų negali įsigyti tam tikrų būtiniausių prekių ir paslaugų esant pusiausvyros rinkos kainai. Vyriausybė nustato, kad kainos negali viršyti tam tikro maksimumo. Infliacijos sąlygomis tai paprastai pasireiškia “kainų įšaldymu”. (Kuo didesnis elastingumas, tuo deficitas didesnis).

Kainų maksimumo nustatymo pliusai:

·         leidžia aprūpinti tam tikru laikotarpiu dalį lėšų neturinčių pirkėjų.

Kainų  maksimumo nustatymo minusai:

·         tai pažeidžia rinkos mechanizmą, kuris esant konkurencijai tarp vartotojų ir tuo pačiu aukštesnei kainai skatintų didinti gamybą ir prekės pasiūlą. Tai mažintų deficitą bei kainas. Ir galų gale deficitas išnyktų esant tam tikrai pusiausvyros kainai ir pusiausvyros apimčiai;

Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33