4.        Duopolija: 2 firmos kontroliuoja visą produkcijos pasiūlą. Aukštas stabilumas, vengia kainų konkurencijos, labai aukšti barjerai, gauna ekonominį pelną.

Diferencijuotos oligopolijos – gamina diferencijuotą produkciją ir nediferencijuotos oligopolijos. Dauguma gamina diferencijuotą produkciją. Lietuvoje taip pat vyrauja oligopolija.

Oligopolijos bruožai:

1.                                tarpusavio priklausomybė tarp atskirų oligopolijos firmų;

2.                                masto ekonomija: rinkos paklausa patenkinama esant minimaliems vidutiniams bendriesiems kaštams;

3.                                oligopolijos vengia kainų konkurencijos;

4.                                oligopolijoms būdinga pagunda suokalbiams, kurie yra draudžiami;

5.                                oligopolijos kartais siekia susijungti ir sudaryti daugiagamyklinę monopoliją.

7.  Įėjimo į oligopolinę rinką barjerai

Oligopolijos stengiasi palaikyti aukštus barjerus. Yra natūralūs barjerai sąlygojami masto ekonomijos:

1)       kaina                                                                               kaina

      P0

                                                     A

      P1                                                                      ATC                                                                               ATC

                                                                                D                                                                     Dn

                                         Q0     Q1                   kiekis                                                                                kiekis

                Funkcionuojančios oligopolijos grafikas                                         Nauja firma

Kai kaina P0, veikianti firma gauna ekonominį pelną. Jei kaina būtų P2, didesnė už P0, nauja firma galėtų gauti ekonominį pelną, bet oligopolinė kaina lygi P0. Oligopolija trumpu laikotarpiu gali sumažinti kainą iki P1. Nauja firma patiria nuostolius.

Sumažėjusi paklausa, kaip įėjimo į rinką barjeras, nes Dn<D.

2)       kaina

P0

        P1                              B

                                                                   ATCn

        P2                                                       ATC

                                                                      D

                                                                         Kiekis

Naujos firmos vidutiniai bendrieji kaštai didesni. Jei kaina būtų P0, abi firmos galėtų funkcionuoti. Veikianti firma gali mažinti kainą kol nauja firma turės nuostolius.

3)       didelio finansinio kapitalo poreikis;

4)       produkcijos diferencijavimas;

5)       diferencijuotų oligopolinių firmų produktai dažniausiai labai sudėtingi technologijos požiūriu.

Oligopolinių firmų elgsenos modeliai

1.        Laužta paklausos kreivė ir nelanksti kaina

2.        Suokalbiai dėl kainų ir gamybos apimties

3.        Kainų lyderė

4.        A.Cournot modelis (duopolija)

5.        Stackelberg modelis (duopolija)

6.        Lošimų teorija (savarankiškai)

7.        Oligopolijų kainodaros praktika

8.        Oligopolinės rinkos struktūros efektyvumas

1.       Laužta paklausos kreivė ir nelanksti kaina

kaina                                                                       kaina

                                                                                                                                                  MC2

                                                                                                     A                                          MC1

P1                                    E                                                                               E

P2                                    B     A

                                                        Df                                                       E1                   Df

                                            Dr                                                                   E2       Dr

                                                                                                                      B      MRf

    Q1Q2Q3               kiekis                                            Q1      MRr          kiekis

Df – oligopolinės firmos paklausos kreivė, kai kitos firmos nereaguoja į šios firmos kainos pokytį;

Dr – oligopolinės firmos paklausos kreivė, kai kitos firmos reaguoja į šios firmos kainos pokytį.

Kaina P1, pusiausvyros kiekis Q1. Atskira firma gali mažinti kainą nuo P1 iki P2. Kitos firmos turi irgi sumažinti kainą, nes praras savo pirkėjus. Jei firmos nereaguotų, parduotų Q3, tačiau jos reaguoja ir kiekis padidėja labai nežymiai nuo Q1 iki Q2. Paklausos kreivė tampa neelastinga. Jei firma kainą padidintų, kitos firmos nieko nedarytų, nes pritrauktų pirkėjus sau.

Firmos paklausos kreivė yra laužtos formos ir susideda iš Df dalies, kai kitos firmos nereaguoja ir apatinės Dr dalies, kai kitos firmos reaguoja.

Išvados:

kainų konkurencija nenaudinga visoms oligopolinėms firmoms. Geriausia P1, Q1. Kaina P1 yra nelanksti (lipni) kaina.

Nuo E ribinių pajamų kreivė – MRr. Yra tarpas tarp E1 ir E2. Ribinės pajamos santykinai elastingos ir dvigubai mažesnės. Keičiasi paklausos elastingumas ir ribinės pajamos mažėja. MRr kreivė susideda iš trijų dalių: AE1, E1E2, E2B, nes paklausos kreivė laužta. Tokios formos ribinių pajamų kreivė lemia tai, kad nepriklausomai nuo ribinių kaštų kitimo, oligopolija dažniausiai nekeičia savo pradinės apimties bei kainos. Modelis aiškina, kodėl oligopolija nekeičia kainos ir kiekio, bet neaiškina, kaip nusistovi P1 ir Q1.

2.       Suokalbiai dėl kainų ir gamybos apimties

Jei dėl kainos ir kiekio susitaria visos šakos firmos, susidaro kartelis, kuris funkcionuoja kaip monopolija. Kuo firmų mažiau, tuo lengviau susitarti.

kaina

P0                   A            MC

                                                   ATC

C                    B

                                         D

                            MR

     Q0                       kiekis

Ekonominis pelnas lygus SP0ABC. Dažniausiai į kartelį įeina ne visos firmos, o tik kelios didžiausios, kurios turi žemesnius ribinius kaštus. Pvz., OPEC (nafta), CIPEC (varis).

kaina                                                                                                      

                                   MCC – kitų firmų pasiūla

                                                                MCOPEC

P1            C        B

                        A

                                         MROPEC,d        DOPEC,d

                                                            DT

                 QC QOPEC,d         QT                                kiekis

                QC + QOPEC = QT

QC = QT – QOPEC. OPEC nustato P1, kitos firmos turi prisitaikyti prie šios kainos, jos nustato kiekį QC. Konkuruojančios firmos gamina mažiau. Bendras kiekis QT. d – dominuojanti.

3.       Kainų lyderė

kai viena firma vyrauja šakoje. 2 modeliai:

1)       Barometrinė (signalizuojanti) firma: kai firmos tarpusavyje negali susitarti. Jei viena iš firmų pakeltų kainą ir kitos pakeltų, gautų didesnį ekonominį pelną (firma gali skelbti naują kainą). Firma nebūtinai stambiausia.

2)       Dominuojanti firma (tinka 2 grafikas): firma stambiausia, minimalūs vidutiniai bendrieji kaštai. Ji nustato tokią kainą, kad gautų maksimalų pelną. Ji randa gamybos apimtį pagal MR = MC taisyklę. Kitos firmos nustato savo gamybos apimtį pagal MR = MC taisyklę. Bendra apimtis: QT = QC + Qd.

Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33