• Главная
• Биология и химия
• Иностранные языки и языкознание
• История и исторические личности
• Коммуникации связь цифровые приборы и радиоэлектроника
• Краеведение и этнография
• Кулинария и продукты питания
• Маркетинг реклама и торговля
• Мировая экономика МЭО
• Не Российское законодательство
• Немецкий
• Неопределено
• Нотариат
• Общениеэтика семья брак
• Основы права
• Охрана окружающей среды экология
• Философия
• Финансовое право
• Финансовый менеджмент финансовая математика
• Финансы деньги кредит
• Французский
• Хозяйственное право
• Цифровые устройства
• Этика эстетика
• Блог
• Карта сайта

Mikroekonomika
	A	B	f (visos monopolijos)	P	MR
1	5	7	5	20	20
2	6	9	6	15	10
3	7	11	7	13	9
4	10	13	7	11.5	7
5	12	15	9	8	6

Daugiagamyklinės monopolijos ribiniai kaštai bus minimalūs ribiniai kaštai produkcijos vienetui pagaminti. Jeigu vienoje gamykloje ribiniai kaštai yra didesni negu antroje, mes turime sumažinti gamybą pirmojoje ir padidinti antrojoje, keičiant gamybos apimtį. Jei visoje monopolijoje – turime didinti gamybos apimtį ir atvirkščiai.

MR = MC1 = MC2 = MCf - maksimalus pelnas

6. Monopolijos pasekmės

Gamybos apimtis monopolinėje rinkoje mažesnė nei tobulos konkurencijos rinkoje (QM < QC). Tai reiškia:

·         monopolija pažeidžia optimalų gamybos veiksnių paskirstymą ekonomikoje;

·         monopolija, gamindama mažesnį prekių ir paslaugų kiekį, jį parduoda aukštesne kaina. Dėl to sumažėja vartotojų naudos perteklius (SDPnGN ) ir padidėja gamintojų naudos perteklius (SFPnNM);

·         esant monopolijai susidaro naudingumo nuostoliai, kurie lygūs SDMNC. Dėl monopolijos susidaro gerovės nuostoliai (monopolinės galios socialiniai kaštai);

·         monopolijos išleidžia daug lėšų papirkti valdžiai tam, kad gautų monopolines teises (garantijas);

·         ribinių kaštų ir ribinių pajamų kreivių susikirtimo taškas tiek trumpu, tiek ilgu laikotarpiu yra į kairę nuo vidutinių bendrųjų kaštų (ATC) kreivės minimumo. Tai reiškia monopolinės veiklos nepakankamą efektyvumą ilguoju laikotarpiu (monopolija neužtikrina technologinio efektyvumo).

IŠVADA: monopolijai būdingas statinis neefektyvumas. Tačiau monopolijos pateikia daug technologinių naujovių, naujos modernios produkcijos ir t.t. (dėl to ir negamina minimumo taške, nes išleidžia daug lėšų moksliniams tyrimams ir pan.). Todėl monopolijos priimtinos (ypač natūralios, atsiradusios dėl masto ekonomijos).

7. Natūralių monopolijų reguliavimas

8. Monopolija ir diskriminacija kainomis

Diskriminacija kainomis – galimybė tas pačias prekes ir paslaugas parduoti skirtingomis kainomis, nors jų kaštai yra vienodo dydžio. (Tai yra kainų diferenciacija – nuolaidos). Pagrindinė diskriminacijos kainomis priežastis yra ta, kad parduodamų prekių ar paslaugų vidutiniai bendrieji kaštai (ATC) mažėja didėjant pirkėjų skaičiui. Naudojant diskriminaciją kainomis galima pritraukti daugiau pirkėjų ir padidinti firmos ekonominį pelną bei bendrąsias pajamas (TR). Diskriminacija kainomis galima tik tuo atveju, kai firma yra kainų ieškotoja ir turi monopolinę galią. Tai pirmoji diskriminacijos kainomis sąlyga. Antroji – galimybė lengvai suskirstyti vartotojus į grupes, turinčias skirtingo elastingumo prekių paklausos kreives. Trečioji sąlyga – pirkėjų atskirumas, kad galima būtų išvengti spekuliacijų.

Dažniausiai diskriminacija kainomis taikoma paslaugoms.

Skiriami trys diskriminacijos kainomis laipsniai:

·         pirmojo laipsnio diskriminacija kainomis –

tai skirtingų kainų nustatymas priklausomai nuo pirkėjo pajamų dydžio. Skiriama tobula diskriminacija kainomis, jei  nustatomos skirtingos kainos kiekvienam vartotojui (kaina gali mažėti iki to momento, kai ji susilygina su  ribiniais kaštais);

·         antrojo laipsnio diskriminacija kainomis –

tai skirtingų kainų nustatymas skirtingoms produkcijos pirkimo apimtims. Visi pirkėjai, kurie perka tą patį produkcijos kiekį, moka vienodą kainą; perkantys skirtingus kiekius, moka skirtingas kainas. Šį diskriminacijos kainomis būdą naudoja tos firmos, kurios gali panaudoti masto ekonomiją ir pasiekti žemiausių kaštų (pvz., elektros prekės);

·         trečiojo laipsnio diskriminacija kainomis –

jos kriterijus – prekių kategorijų išskyrimas. Skiriamos dvi pirkėjų grupės: turintys dideles pajamas ir turintys mažas pajamas.  Dažnai prekių ar paslaugų kokybė ta pati, skiriasi tik kaina ir turintys skirtingas pajamas, perka skirtingų kainų prekes ar paslaugas.

Kainos (P1, P2) turi užtikrinti, kad:

Jei ïE1ï < ïE2ï - tai kaina P1 aukštesnė. Priklauso nuo vartotojo pajamų dydžio.

Trečiojo laipsnio diskriminaciją atitinka ir skirtingų kainų taikymas skirtingu laiku parduodamoms prekėms. Firma pradžioje tam tikrą dalį naujos produkcijos parduoda aukštesnėmis kainomis pirkėjams, kurie yra turtingi ir pasiryžę mokėti brangiau, nei laukti,kol prekės atpigs.

9. Monopsonija

Monopsonija – rinka, kurioje yra vienas prekių ar paslaugų pirkėjas ir daug pardavėjų. Todėl (dėl vieno pirkėjo) ji įgyja rinkos galią, kainos nusistovi kitaip, nei tobulos konkurencijos rinkoje.

Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33