·                       firma neturi paskatų didinti arba mažinti gamybos apimtį esant tam tikram firmos dydžiui: MC = SRATC = LRATC;

·                     firma neturi paskatų keisti savo dydį;

·                    
naujos firmos neturi paskatų įeiti į šaką, veikiančios – išeiti iš jos.

Ilgo laikotarpio firmos pusiausvyros sąlyga (tobulos konkurencijos rinkoje):

P = MR =­ MC = SRATC = LRATC

1.                  Tarkime, kad P ¹ MC: firma turės padidinti arba sumažinti gamybos apimtį (prielaida – firmos dydis nekinta);

2.                    Jeigu SRATC ¹ LRATC: firma turės pakeisti gamybos mąstą (firmos dydį);

3.                    Jeigu P > LRATC: į rinką įeis naujos firmos;

4.                    Jeigu P < LRATC: dalis firmų iš rinkos išeis.

Nagrinėjant firmos ir šakos pusiausvyrą ilgo laikotarpio sąlygomis, skiriami du atvejai:

·           gamybos kaštai šakoje yra pastovūs, t.y. naujos firmos, kurios įeina į šaką, nepadidina išteklių paklausos ir tuo pačiu išteklių kainos. Tokiu atvejų ilgalaikė pasiūlos kreivė bus absoliučiai elastinga;

Jei funkcionuoja 100 firmų, Q0 = 100q0. Tarkime, paklausa rinkoje mažėja (D0 ® D1). Naujas pusiausvyros taškas E1. Rinkoje turi nusistovėti nauja kaina P1. Visos šakoje veikiančios firmos turi prisitaikyti prie P1. Firmos gauna nuostolius. Dalis firmų pasitraukia iš šakos. Todėl mažėja pasiūla. Jeigu S0 ® S2 – kaina padidėtų, atskiros firmos gautų  didesnį pelną, todėl firmos galėtų įeiti į rinką. Viskas vyksta tol, kol pasiekiamas taškas E2 (kiekis Q2 mažesnis už Q0).  Sujungus taškus E2 ir E0 gaunama ilgalaikės paklausos kreivė.

Jei D0 ® D2, didėja kaina, firmos gauna ekonominį pelną. Todėl didėja pasiūla. Nauja pusiausvyra turi būti E3.

·           naujų firmų įėjimas į šaką didina paklausą ištekliams, o tai savo ruožtu didina firmos gamybos kaštus. Pasiūlos kreivė kils į viršų iš kairės į dešinę:

Tokiu atveju ekonominis pelnas  išnyksta dėl dviejų priežasčių:

ü       naujų firmų atsiradimas, padidėjus paklausai, didina pasiūlą ir tuo pačiu mažina produkto kainą. Iš kitos pusės, kyla gamybos kaštai, o tai reiškia, kad firmos vidutinių bendrųjų kaštų (ATC) ir kintamų kaštų (MC) kreivės pasislinks į viršų. Tai reiškia, kad nauja pusiausvyros kaina bus aukštesnė nei pradinė. Visoje šakoje bus gaminama daugiau produkcijos tik esant aukštesnei kainai, kuri turi kompensuoti padidėjusius kaštus.

Monopolija ir monopsonija, rinkos galia

1.        Grynoji monopolija.

2.        Rinkos monopolizavimo veiksniai.

3.        Monopolijos kaina ir gamybos apimtis trumpo laikotarpio sąlygomis.

4.        Monopolinės galios matavimas.

5.        Daugiagamyklinė monopolija.

6.        Monopolijos pasekmės.

7.        Natūralių monopolijų reguliavimas.

8.        Monopolija ir diskriminacija kainomis.

9.        Monopsonija.

10.     Abipusė monopolija.

1. Grynoji monopolija

Grynosios monopolijos bruožai aprašyti 4.2. temoje “Rinkos struktūros”.

Firma gali kontroliuoti kainą ir pasiūlą. Pirkėjai neturi alternatyvos. Dažniau yra sutinkami vietiniai monopolistai, nacionaliniai – daug rečiau.

Gryna monopolija – pramonės ar kitos ūkinės veiklos sferos šaka, kurioje gamybos apimtį kontroliuoja vienas gamintojas, o tuo pačiu vienas pardavėjas, ir kurioje nėra artimų substitutų bei praktiškai neįmanomas naujų firmų įėjimas į šaką dėl labai aukštų įėjimo barjerų. Monopoliją gali sudaryti ir keletas susijungusių pardavėjų, veikiančių kaip vienas pardavėjas. Tokios pardavėjų asociacijos vadinamos karteliais. Kartelis – tai ne gryna monopolija.

2. Rinkos monopolizavimo veiksniai

Yra dviejų rūšių įėjimo į šaką barjerai:

·         įstatyminiai –

valstybės suteikta teisė kuriai nors firmai gaminti tam tikrus produktus:

ü       vieša privilegija veikti tam tikroje šakoje (konkurentams draudžiama įeiti į šaką), pvz., pašto tarnybos;

ü       licenzijos. Jas išduoda arba vietinė valdžia, arba vyriausybė. Jos reikalingos gydytojams, teisininkams ir pan.;

ü       patentai (autorinės teisės) suteikia išradėjui teisę naudoti išradimą tam tikrą laiką. Patentai skatina techninę ir technologinę pažangą;

·         natūralūs –

vienas iš svarbiausių veiksnių – gamybos mąsto ekonomija, pvz., vandens, dujų paslaugos ir pan. natūralūs barjerai susidaro ir tuo atveju, kai kuri nors firma kontroliuoja tam tikrus ypatingus išteklius.

Natūrali monopolija efektyvesnė nei keletas konkuruojančių firmų, nes didinant gamybos apimtį gali sumažinti vidinius kaštus. Todėl reguliuojant natūralias monopolijas gali būti padidinta visuomeninė nauda.

3. Monopolijos kaina ir gamybos apimtis trumpo laikotarpio sąlygomis

Monopolija gali padidinti pardavimų apimtį tik jeigu mažins produkcijos kainas. Ji turi surasti maksimalų kainos ir gamybos apimties derinį.

Monopolijos pajamos. Monopolijos, kaip ir bet kurios kitos firmos, ribinės pajamos yra bendrųjų pajamų prieaugis pardavus papildomą produkcijos vienetą. Monopolijos ribinių pajamų kreivė slenka žemyn į dešinę ir yra į kairę nuo paklausos kreivės. Taip yra todėl, kad monopolijos ribinės pajamos mažėja greičiau nei kaina, nes didinant pardavimų apimtį kainą mažėja.