Skirtumai tarp barometrinės firmos,
dominuojančios firmos ir kartelio:
kartelis nustato
kvotas bei kainas visoms į jį įeinančioms firmoms.
Kainų lyderė arba gali kainą paskelbti, arba ją nustato,
kiti turi prisitaikyti.
4.
A.Cournot modelis
(duopolija)
A.Cournot savo modelį sukūrė
1838 m. Sąlygos:
·
tai duopolija;
·
tarp firmų nėra susitarimo;
·
nėra firmos lyderės;
·
abi firmos gamina homogenišką
produkciją;
·
abi firmos tuo pačiu laiku nustato gamybos
apimtį.
Pagrindinė
prielaida: pirma firma pasirenka Y1 gamybos apimtį, jei antros
firmos gamybos apimtis nekinta (Y2’). Ir atvirkščiai.
A.Cournot naudoja
vienodo pelno kreives ir reakcijos funkcijas (kreives). Esant duopolijai
kiekvienos firmos pelnas priklauso nuo konkurento pasirinktos gamybos apimties,
nes ir kainos priklauso nuo abiejų firmų gamybos apimties.
Y2 Y2
π11>π12>π13
M2
π21
π22
π23
π13π12 π11
M1 Y1 Y1
Vienodo pelno
kreivių esminė savybė yra ta, kad kuo toliau jos nutolusios nuo
atitinkamos koordinačių ašies, tuo mažesnį pelną
jos rodo (susikirtimo taškai ne max). Tiesė, kuri jungia taškus
– firmos reakcijos kreivė. Pelnas M1 ir M2
taškuose maksimalus. Pirmam grafike nieko negamina Y2, o antram
– Y1 (M1 ir M2 – firma yra monopolistė).
Pelnas mažėja, nes mažėja kiekis (kažkiek gamina ir
antra firma).
1) Y2 2)
Y2
π21 π22
π2*
I f.r.k. I f.r.k.
Y24
E4
Y23
E3 II f.r.k.
E2
C
Y22
Y2* π2’
Y21
E1 π12 Y22
f
π11 E2
E1
Y21 π1’
b a
II
f.r.k.
Y14Y13 Y12Y11
Y1 Y1* Y12
Y11 Y1
1)
grafikas: vienos firmos apimtis priklauso nuo
kitos. Antra firma pasirenka Y21, pirma firma pasirinks Y11
(Y21 yra liestinė Y11).
Tiesės, jungiančios susikirtimo taškus, - firmų reakcijos
kreivės. Taškuose E1, E2, E3, E4
gauna maksimalų pelną.
2)
grafikas: vaizduoja, kaip nusistovi A.Cournot
pusiausvyra (taškas C). Antra firma gamina Y21, pagal
firmos reakcijos kreivę pirma firma turi gaminti b (Y12)
ir t.t., kol firma nepasieks pusiausvyros taške C (firma keičia savo
gamybos apimtį (laipsniškai) priklausomai nuo kitos firmos
pasirinktos gamybos apimties). Pusiausvyros taško padėtis priklauso
nuo reakcijos kreivių nuolydžio. Taške C neužtikrinamas
visos duopolijos maksimalus pelnas. Taškai E1 ir E2
(π1’, π2’) gali būti tik jei firmos
susitartų (kiekviena firma galėtų padidinti savo pelną).
Toks susitarimas įmanomas tik tuo atveju, jeigu bendras pelnas
pasidalijamas tarp abiejų firmų. Kreivė, jungianti E1
ir E2 – kontraktų kreivė (pagal ją sudaro
susitarimus). Tačiau tokie susitarimai nėra stabilūs, nes bet
kuri firma gali pažeisti susitarimą padidindama gamybos apimtį.
f.r.k.
M2
M1 f.r.k. Kontraktų kreivė turi sujungti M1
ir M2 (maksimalus pelnas, firmos monopolistės).
5.
Stakelberg modelis
(duopolija)
Modelis sukurtas 1934 m. Sąlyga: viena
firma yra gamybos apimties lyderė (tarkime, pirma). Pirma firma siekia
pasirinkti gamybos apimtį, kuri užtikrintų kuo didesnį
pelną, o antra firma yra pasekėja, kuri priima pirmos firmos gamybos
apimtį kaip duotą ir ieško optimalios gamybos apimties pagal
savo reakcijos kreivę.
Y2
I f.r.k.
π2S
C
Y2C
S
π1S
π11
II f.r.k.
Y1C
Y1S Y1
Pirmos firmos
gamybos apimtis didesnė nei antros. Pirma firma nustato Y1S,
kur yra antros firmos reakcijos kreivė, Y1S>Y2S.
Pelnas taip pat didesnis. Taškas S – pusiausvyros taškas, rodo
didesnę apimtį ir didesnį pelną (π1S>π2S).
Taške S bendrasis maksimalus pelnas neužtikrinamas. Susitarimų
tarp tokių firmų nebūna.
6.
Lošimų teorija
(savarankiškai)
7.
Oligopolijų
kainodaros praktika
Oligopolinės firmos gamina daug
skirtingų produktų, labai sunku nustatyti paklausą, ribines
pajamas. Todėl dažnai skaičiuojami vidutiniai bendrieji
kaštai. Šios oligopolinės firmos naudoja paprastesnį
kainodaros metodą – kaštai + (vidutiniai kaštai + pelnas):
paprastai prie produkcijos vieneto kaštų prideda tam tikrą
pelną, kuris paprastai yra 50% nuo vidutinių bendrųjų
kaštų (apie 30% sudaro korporacijos pelno mokestis, toliau įeina
išmokami dividendai, kad padengtų palūkanas, be to, oligopolijos
turi nepaskirstyto pelno, lieka kažkoks procentas, kuris ir sudaro
oligopolinės firmos pelną). Oligopolijos naudoja lanksčią
kaštai + kainodarą, kai gali pakeisti priedą prie vidutinių
bendrųjų kaštų.
8.
Oligopolinės rinkos
struktūros efektyvumas
Diskriminacija kainomis:
Antro laipsnio:
$/Q
P1
P0
P2
ATC
P3
MC
MR
1block 2 block 3 block
Q1 Q0
Q2 Q3 Q
Naudoja natūralios monopolijos, nes
vidutiniai bendrieji kaštai mažėja, ribiniai kaštai
mažėja. Monopolija išskiria keletą blokų, kurie perka
skirtingus kiekius. P1 nustatyta pirmam blokui (Q1). P3
paprastai nustatoma aukščiau vidutinių bendrųjų
kaštų. Jei nenaudotų diskriminacijos – P0, Q0.
Naudojant diskriminaciją, pelnų nuo P1 iki P2
suma būtų didesnė, nei nenaudojant diskriminacijos gaunamas pelnas.
Trečio laipsnio:
Turinčių didesnes pajamas paklausa
mažiau elastinga nei antros grupės. D1 mažiau
elastinga. Turi būti MR1 = MR2. Jei lygybės
nebūtų (MR1>MR2), pirma firma
turėtų didinti apimtį. MR1 = MR2 = MCT. Jei
MR1 = MR2 > MCT, turi didinti abiejų gamybos
apimtį. QT = Q1 + Q2. Tos grupės kaina
aukštesnė, kurios paklausa mažiau elastinga. MRT = MR1 + MR2
(horizontaliai sumuojant). MRT = MC: turime surasti
susikirtimo taškus MR1 lygiu su MC ir MR2 lygiu su
MC, ten bus Q1 ir Q2.
P
P1
MC
P2
MCT
D2
MRT
MR2
MR1
D1 = AR1
Q1
Q2 QT
Q MCT – visos firmos ribinių
kaštų lygis.
Ñòðàíèöû: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33
|