Skirtumai tarp barometrinės firmos, dominuojančios firmos ir kartelio:

kartelis nustato kvotas bei kainas visoms į jį įeinančioms firmoms. Kainų lyderė arba gali kainą paskelbti, arba ją nustato, kiti turi prisitaikyti.

4.       A.Cournot modelis (duopolija)

A.Cournot savo modelį sukūrė 1838 m. Sąlygos:

·         tai duopolija;

·         tarp firmų nėra susitarimo;

·         nėra firmos lyderės;

·         abi firmos gamina homogenišką produkciją;

·         abi firmos tuo pačiu laiku nustato gamybos apimtį.

Pagrindinė prielaida: pirma firma pasirenka Y1 gamybos apimtį, jei antros firmos gamybos apimtis nekinta (Y2’). Ir atvirkščiai.

A.Cournot naudoja vienodo pelno kreives ir reakcijos funkcijas (kreives). Esant duopolijai kiekvienos firmos pelnas priklauso nuo konkurento pasirinktos gamybos apimties, nes ir kainos priklauso nuo abiejų firmų gamybos apimties.

Y2                                                                                            Y2

                                π11>π12>π13                                  

                                                                                              M2

                                                                                              π21

                                                                                                π22

                                                                                                π23

    π13π12 π11        M1                                 Y1                                                                                          Y1           

Vienodo pelno kreivių esminė savybė yra ta, kad kuo toliau jos nutolusios nuo atitinkamos koordinačių ašies, tuo mažesnį pelną jos rodo (susikirtimo taškai ne max). Tiesė, kuri jungia taškus – firmos reakcijos kreivė. Pelnas M1 ir M2 taškuose maksimalus. Pirmam grafike nieko negamina Y2, o antram – Y1 (M1 ir M2 – firma yra monopolistė). Pelnas mažėja, nes mažėja kiekis (kažkiek gamina ir antra firma).

1) Y2                                                                                        2) Y2

                π21  π22                                                                                              π2*

                                         I f.r.k.                                                      I f.r.k.      

   Y24               E4

   Y23                                    E3                                   II f.r.k.

    E2                                                                          C

   Y22                                                                                          Y2*       π2’                                                                                 

   Y21                                                  E1        π12                     Y22                                     f                    

                                                                      π11                                    E2  E1

                                                                                                  Y21                         π1’      b          a                                      

                                                                                                                                                                 II f.r.k.   

                      Y14Y13                  Y12Y11                        Y1                                 Y1*      Y12      Y11                                       Y1

1)       grafikas: vienos firmos apimtis priklauso nuo kitos. Antra firma pasirenka Y21, pirma firma pasirinks Y11 (Y21 yra liestinė Y11). Tiesės, jungiančios susikirtimo taškus, - firmų reakcijos kreivės. Taškuose E1, E2, E3, E4 gauna maksimalų pelną.

2)       grafikas: vaizduoja, kaip nusistovi A.Cournot pusiausvyra (taškas C). Antra firma gamina Y21, pagal firmos reakcijos kreivę pirma firma turi gaminti b (Y12) ir t.t., kol firma nepasieks pusiausvyros taške C (firma keičia savo gamybos apimtį (laipsniškai) priklausomai nuo kitos firmos pasirinktos gamybos apimties). Pusiausvyros taško padėtis priklauso nuo reakcijos kreivių nuolydžio. Taške C neužtikrinamas visos duopolijos maksimalus pelnas. Taškai E1 ir E2 (π1’, π2’) gali būti tik jei firmos susitartų (kiekviena firma galėtų padidinti savo pelną). Toks susitarimas įmanomas tik tuo atveju, jeigu bendras pelnas pasidalijamas tarp abiejų firmų. Kreivė, jungianti E1 ir E2 – kontraktų kreivė (pagal ją sudaro susitarimus). Tačiau tokie susitarimai nėra stabilūs, nes bet kuri firma gali pažeisti susitarimą padidindama gamybos apimtį.

  f.r.k.

   M2

                                     M1       f.r.k.        Kontraktų kreivė turi sujungti M1 ir M2 (maksimalus pelnas, firmos monopolistės).

5.       Stakelberg modelis (duopolija)

Modelis sukurtas 1934 m. Sąlyga: viena firma yra gamybos apimties lyderė (tarkime, pirma). Pirma firma siekia pasirinkti gamybos apimtį, kuri užtikrintų kuo didesnį pelną, o antra firma yra pasekėja, kuri priima pirmos firmos gamybos apimtį kaip duotą ir ieško optimalios gamybos apimties pagal savo reakcijos kreivę.

Y2

    I f.r.k.

                                 π2S

                   C

Y2C

                                 S

      π1S

                                      π11

                                                   II f.r.k.

Y1C       Y1S                                              Y1

Pirmos firmos gamybos apimtis didesnė nei antros. Pirma firma nustato Y1S, kur yra antros firmos reakcijos kreivė, Y1S>Y2S. Pelnas taip pat didesnis. Taškas S – pusiausvyros taškas, rodo didesnę apimtį ir didesnį pelną (π1S>π2S). Taške S bendrasis maksimalus pelnas neužtikrinamas. Susitarimų tarp tokių firmų nebūna.

6.       Lošimų teorija (savarankiškai)

7.       Oligopolijų kainodaros praktika

Oligopolinės firmos gamina daug skirtingų produktų, labai sunku nustatyti paklausą, ribines pajamas. Todėl dažnai skaičiuojami vidutiniai bendrieji kaštai. Šios oligopolinės firmos naudoja paprastesnį kainodaros metodą – kaštai + (vidutiniai kaštai + pelnas): paprastai prie produkcijos vieneto kaštų prideda tam tikrą pelną, kuris paprastai yra 50% nuo vidutinių bendrųjų kaštų (apie 30% sudaro korporacijos pelno mokestis, toliau įeina išmokami dividendai, kad padengtų palūkanas, be to, oligopolijos turi nepaskirstyto pelno, lieka kažkoks procentas, kuris ir sudaro oligopolinės firmos pelną). Oligopolijos naudoja lanksčią kaštai + kainodarą, kai gali pakeisti priedą prie vidutinių bendrųjų kaštų.

8.       Oligopolinės rinkos struktūros efektyvumas

Diskriminacija kainomis:

Antro laipsnio:

$/Q                                                                                                         

P1

P0

P2

                                                                                  ATC

P3

                                                                               MC

                                   MR

        1block           2 block         3 block

Q1     Q0           Q2        Q3                          Q

Naudoja natūralios monopolijos, nes vidutiniai bendrieji kaštai mažėja, ribiniai kaštai mažėja. Monopolija išskiria keletą blokų, kurie perka skirtingus kiekius. P1 nustatyta pirmam blokui (Q1). P3 paprastai nustatoma aukščiau vidutinių bendrųjų kaštų. Jei nenaudotų diskriminacijos – P0, Q0. Naudojant diskriminaciją, pelnų nuo P1 iki P2 suma būtų didesnė, nei nenaudojant diskriminacijos gaunamas pelnas.

Trečio laipsnio:

Turinčių didesnes pajamas paklausa mažiau elastinga nei antros grupės. D1 mažiau elastinga. Turi būti MR1 = MR2. Jei lygybės nebūtų (MR1>MR2), pirma firma turėtų didinti apimtį. MR1 = MR2 = MCT. Jei MR1 = MR2 > MCT, turi didinti abiejų gamybos apimtį. QT = Q1 + Q2. Tos grupės kaina aukštesnė, kurios paklausa mažiau elastinga. MRT = MR1 + MR2 (horizontaliai sumuojant). MRT = MC: turime surasti susikirtimo taškus MR1 lygiu su MC ir MR2 lygiu su MC, ten bus Q1 ir Q2.

     P

    P1

                                                                               MC

    P2

MCT                                                                    D2

                                                                       MRT

                                                                MR2

                             MR1                  D1 = AR1

                    Q1                    Q2      QT                           Q                      MCT – visos firmos ribinių kaštų lygis.

Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33