a)       prekių ir paslaugų paklausos kitimas:

P                                                                                      P

        Prekių rinka                         S0

                                  E1                                                                                        A2

    P2                                                                                                                                                  ARP2

                        E0                                                                                           

    P1                                                                                                                     A1                              ARP1

                                                    D2                                                                                          MRP2, D2

                                            D1                                                                                        MRP1, D1

Q1     Q2                                   Q                                                                                            Q

Turi padidėti kaina, todėl ribinio pajamų produkto kreivė turi pasislinkti į dešinę ir vidutinio pajamų produkto kreivė pasislinkti į viršų (padidėti). Kainų padidėjimas prekių rinkoje padidins gamybos veiksnių, naudojamų šių prekių gamybai, ribinį ir vidutinį pajamų produktus.

Paklausos kreivės prasideda nuo A1 ir A2 Þ D1 < D2.

b)       kitų gamybos veiksnių kainų kitimas:

naudojami izokvantų ir izokostų metodai.

K

    K0

                A

    K1                           

                                 B             I0

                     C                I1

       L3L2        L1            L0                      L

Pradinė izokosta – K0L0, izokvanta – I0. Padidėjo kapitalo kaina, sumažėjo kiekis. Pradinė pusiausvyra taške A, firma šiuo atveju pirks daugiau darbo, pusiausvyra juda iš A į B. Darbo paklausa didėja nuo L3 iki L1, dėl substitucijos efekto. Tačiau dėl kapitalo pabrangimo sumažėjo realiosios išlaidos: kreivė slenka į K1L0 padėtį. Nauja pusiausvyra taške C: gamybos apimties efektas (nuo L1 gamybos apimties efektas (nuo L1 į L2). Darbo ir kapitalo paklausos pasislinkimas iš B į C yra gamybos apimties efektas. Dėl kapitalo kainos padidėjimo substitucijos ir gamybos apimties efektai darbo atžvilgiu veikia priešingomis kryptimis. Galutinis rezultatas priklauso nuo to, kuris efektas didesnis (šiuo atveju didesnis substitucijos efektas). Gamybos apimtis pasikeitė, nes I1 arčiau nulinio taško.

Substitucija: (darbas ir kapitalas – substitutai)

Firma naudoja du gamybos veiksnius (kapitalą ir darbą) ir turi pasirinkti jų apimčių derinį.

     K

                                A

    w0                       

    w1                                B                 C

                                                                         DL

                                                                   MRPL2 (D2)

                                                            MRPL1 (D1)

                             L0    L1                 L2                   L

Tarkime, sumažėjo darbo užmokestis. Darbo paklausos apimtis padidės nuo L0 iki L1, nes darbo kaina sumažėjo. Bet judėjimas iš A į B bus tik tuo atveju, jei kapitalo kiekis fiksuotas. Jei sumažėjo darbo užmokestis, tai sumažėjo ir firmos ribiniai kaštai. Jei ribiniai kaštai mažėja, tai gali padidėti firmos gamybos apimtis ir firma didina kapitalo kiekį. Jei didina kapitalo kiekį, tai turi padidėti darbo produktyvumas ir MRPL1 pasislinks į padėtį MRPL2. Tai reiškia, kad padidės darbo paklausa. Darbo paklausos kreivė – sujungus A ir C, kai keičiasi kapitalo kiekis. Kalbame apie ilgą laikotarpį. Darbo paklausos elastingumas didesnis nei ribinio pajamų produkto (D1 ir D2). Ilgo laikotarpio sąlygomis paklausa labiau elastinga, nes firma gali pakeisti darbą kapitalu.

Jei gamybos veiksniai (darbas ir kapitalas) yra komplementarūs: tai vieno iš jų kainos sumažėjimas padidins šio veiksnio, o taip pat ir papildomo veiksnio paklausą. Šiuo atveju susidaro tik gamybos apimties efektas.

c)       kitų gamybos veiksnių kiekio kitimas:

jei fermeris turi galimybę naudoti daugiau kapitalo ir technikos: padidės darbo produktyvumas (MPP), turi padidėti darbo ribinis pajamų produktas. D0 pasislinks į padėtį D1, kur D1 > D0. Jei kiti veiksniai nekinta. Padidėja MPPL, padidės žemės ūkio produkcijos pasiūla, turi sumažėti PX, kapitalo kiekis didėja (DK­ ), turi padidėti kapitalo nuomos kaštai. Tokiu atveju mažiau padidėtų darbo ribinis pajamų produktas.

d)       gamybos veiksnių technologinis tobulinimas, jei kiti veiksniai nekinta:

jei dėl technologinės pažangos padidėja kurio nors veiksnio produktyvumas, tai kartu padidėja ir kitų veiksnių, kurie naudojami kartu su pirmuoju, produktyvumas.

5.       Gamybos veiksnių paklausos elastingumas

I. Gamybos veiksnių paklausos elastingumas:

1) K                                                                                    2) K

    w1

    w0

                                                MRPL (D1)                                                                                       MRPL (D2)

                             L1    L0                        L                                                   L1                         L0         L

Darbo užmokesčio padidėjimas.

Darbo paklausos elastingumas – procentinio darbo paklausos pokyčio santykis su procentiniu darbo užmokesčio pokyčiu.

Pirmu atveju darbo užmokesčio augimas sukelia žymiai mažesnį darbo kiekio sumažėjimą nei antru atveju, kai darbo paklausa yra elastinga. Nuolydis ir elastingumas priklauso nuo darbo ribinio natūrinio produkto mažėjimo greičio (nuo darbo produktyvumo). Darbo paklausos teoriją naudoja profsąjungos (darbo sąjungos): pirmuoju atveju, padidinus darbo užmokestį, didelis užimtumas, antruoju atveju užimtumas žymiai mažesnis.

II. Galutinių prekių paklausos elastingumas:

Gamybos veiksnių paklausa – išvestinė, jų paklausos elastingumas priklauso nuo paklausos elastingumo tų galutinių prekių, kurioms gaminti naudojami tie gamybos veiksniai. Jei galutinių prekių paklausa elastinga – gamybos veiksnių paklausa taip pat elastinga, ir atvirkščiai.

III. Gamybos veiksnio kaštų dalis bendruose kaštuose:

Skirtingų gamybos veiksnių dalis skiriasi. Kuo kurio nors veiksnio išlaidų (kaštų) dalis bendruose galutinių prekių ar paslaugų kaštuose didesnė, tuo elastingesnė bus to gamybos veiksnio paklausa, kintant galutinių prekių ar paslaugų paklausai.

IV. Gamybos veiksnių pakeitimo laipsnis:

1) K                                                                   2) K                                                               3) K

                A               substitucijos norma                           tobuli substitutai                                          tobuli komplementarai

                            B

                                                L                                                                              L                                                                 L

Elastingumas bus didžiausias antruoju atveju. Kuo didesnė ribinė techninė substitucijos norma (MRTS), tuo gamybos veiksnio paklausa bus elastingesnė.

6.       Kelių gamybos veiksnių optimalus derinimas. Kaštų minimizavimo ir pelno maksimizavimo taisyklės

Naudojami du gamybos veiksniai – darbas ir kapitalas. Firmos tikslai – kaštų minimizavimas ir pelno maksimizavimas. Firma gali minimizuoti kaštus bet kuriai gamybos daliai.

Mažiausių kaštų taisyklė ne visada užtikrina didžiausią pelną. Firma turi surasti optimalų gamybos veiksnių derinį, kuris užtikrina minimalius kaštus ir maksimalų pelną.

6.1. Optimalus gamybos veiksnių derinimas, kai jų rinka – tobulos konkurencijos rinka

kaštai bus minimalūs:

Jei firma naudoja daug veiksnių:

   ; P1, P2, …, Pn – atitinkamo gamybos veiksnio kaina.

Jei kuri nors lygybės pusė būtų didesnė už kitą, tai reikštų, jog gamybos veiksnių derinys neužtikrina minimalių kaštų tam tikram produkcijos kiekiui pagaminti. Tokiu atveju reikėtų didinti to gamybos veiksnio sąnaudas, kurio ribinio natūrinio produkto santykis su gamybos veiksnio kaina yra didesnis ir mažinti kito gamybos veiksnio sąnaudas tol, kol santykiai nesusilygins.

Jeigu prekių rinka yra tobulos konkurencijos rinka, tai firma turi pirkti tokį darbo kiekį, kad ribinio produkto (VMPL) vertė būtų lygi darbo kainai (darbo užmokesčiui) ir, atitinkamai, kapitalo ribinio produkto vertė turi būti lygi kapitalo nuomos kaštams.

Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33