Mainų
efektyvumas yra toks prekių pasiskirstymas tarp
vartotojų, kai mainų keliu nebegalima pagerinti bet kurio vieno
asmens padėties nepabloginus bent vieno kito asmens padėties. Tai
vadinama Paretto optimalumo sąlyga. Paretto efektyvumo
taisyklė netaikoma tokiems veiksmams, kuriais kažkieno (bent vieno)
padėtis pagerinama pabloginant bent vieno kito padėtį. Pagal
Paretto kriterijų, efektyvumas vienareikšmiškai didėja tik
tuomet, kai kai kurie žmonės gauna naudą, nesumažindami nei
vieno kito žmogaus naudos. Mainų efektyvumas pasiekiamas, kai
vartotojų ribinės substitucijos normos yra lygios.
Skiriamas
absoliutus ir santykinis vartotojų pranašumas.
Asmuo turi absoliutų pranašumą, jeigu turi abiejų
gėrybių daugiau už kitą asmenį. I – ame jį turi Simas,
III – ame Jonas. Tačiau, jei pradinis pasirinkimas buvo taške A, tai
Jonas turi santykinį pranašumą, nes jis gali mainų pagalba
pagerinti savo padėtį. Taip pat galėtų padaryti ir Simas.
Taškas E* rodo, kad kiekvienas iš jų turi vienodą
kiekį (prekės paskirstomos po lygiai), tačiau lygybė yra
efektyvi tik tuomet, kai taškas E* yra ant kontraktų kreivės.
Daugeliu atvejų lygybė yra neefektyvi.
3. Gamybos efektyvumas
Prielaida: turime fiksuotus darbo ir kapitalo kiekius. Suformuosime
Edžvorto dėžutę (pakeisime koordinates):
dėžutės dydį lemia darbo ir kapitalo kiekiai.
Tarkime, pradinis taškas yra B (nuolydis nevienodas).
Izokvantų nuolydį apsprendžia ribinė techninė
substitucijos norma (MRTS). Taške B MRTSD ¹ MRTSM. Tai
reiškia, kad keičiant gamybos veiksnių paskirstymą, vieno
produkto galima pagaminti daugiau, nesumažinus kito produkto gamybos:
Jei padidinsime darbo kiekį (Q(FE0)) mėsos gamyboje, tai turėsime sumažinti kapitalo
kiekį (BF dydžiu). Gauname E0: rodo, kad mėsos gamyba
padidėjo, o daržovių gamyba nemažėja. Jei sujungiame E0,
E1 ir t.t., gauname gamybos kontraktų kreivę
(analogišką mainų kontraktų kreivei).
Tol kol
ribinės techninės substitucijos normos yra nelygios,
išteklių perskirstymas gali padidinti vienos prekės gamybą,
nesumažinus kitos prekės gamybos, ir pasiekti Paretto optimumą.
Mūsų atveju išteklių naudingo perskirstymo plotas – SBE0E1B1. Kai pasiekiame
gamybos kontraktų, naudos ir išteklių perskirstymo nebegauname
ir gamybos efektyvumas pasiekiamas, kai
Tai yra gamybos
efektyvumo sąlyga. Judant pačia gamybos kontraktų kreive,
didėja vienos prekės gamyba ir mažėja kitos, ir tokiam
judėjimui Paretto optimumas netaikomas.
4. Mainų ir gamybos efektyvumo derinimas
Turime paversti gamybos kontraktų
kreivę gamybos galimybių kreive (PPF), t.y. mes pereiname iš
gamybos veiksnių koordinačių į gamybos produktų
koordinates. Toks pakeitimas yra būtinas, nes leidžia abi efektyvumo
rūšis nagrinėti toje pačioje koordinačių
sistemoje.
Gamybos galimybių kreivė – produktų transformacijos
kreivė (PTK). Ji nustatoma, kaip visuma maksimalių įvairių
prekių gamybos apimčių derinių, kurie yra galimi esant
duotai gamybos veiksnių apimčiai ir nekintant technologijai. Visi
gamybos kontraktų kreivės taškai atitinka taškus ant
gamybos galimybių kreivės, todėl kiekvienas produktų
derinys, esantis ant gamybos galimybių kreivės, atspindi gamybos
efektyvumą. Gamybos galimybių kreivės nuolydis vadinamas ribine
transformacijos norma.:
Gamybos galimybių kreivė yra įgaubta
koordinačių pradžios atžvilgiu. Tai atspindi
didėjančią ribinę transformacijos normą arba
didėjančių kaštų principą:
(Pagal gamybos galimybių kreivę) Bendrosios pusiausvyros
modelis atspindi 12 tuo pačiu metu apibrėžtų pusiausvyros
parametrų: LM, LD, KM, KD, M,
D, MJ, MS, DJ, DS, UJ, US.
Pradėsime nuo bendrosios pusiausvyros esant vienam vartotojui.
Optimalus prekių rinkinys taške E, kur vartotojas pasiekia
aukščiausią indiferentiškumo kreivę, esant fiksuotam
gamybos veiksnių kiekiui. Šiame taške indiferentiškumo
kreivė yra gamybos galimybių ribos liestinė, todėl čia
MRT = MRS
– taškas E yra efektyvumo taškas.
Bendroji pusiausvyra esant 2 vartotojams:
Pasirenkame
atsitiktinį tašką Z, kur vienas vartotojas maksimizuoja savo
naudingumą, bet dar yra antras vartotojas. Tam, kad nustatyti, kuriame
taške prekių rinkinys Z bus efektyviai paskirstytas tarp dviejų
vartotojų, reikia suformuoti Edžvorto dėžutę OMZD.
Šioje dėžutėje efektyvus mainų ir gamybos požiūriu
taškas bus tas, kuris tenkins efektyvumo sąlygą: MRT = MRS.
Liestinės lygiagrečios (Z1 – bet koks pagal
preferencijas).
Z1 taške prekių rinkinys Z efektyviai paskirstytas
pagal Paretto kriterijų.
5. Bendroji naudingumo galimybių riba ir bendroji pusiausvyra
Paimkime Z1, kuris yra ant kontraktų kreivės:
UPF – naudingumo galimybių riba. Naudingumo galimybių ribos
kreivė leidžiasi žemyn, nes vieno naudingumas didėja, o
kito mažėja.
Kiekvieną gamybos galimybių kreivės tašką
atitinka atskira (vienintelė) Edžvorto dėžutė, atskira
kontraktų kreivė ir atskira naudingumo galimybių ribos
kreivė, todėl naudingumo galimybių ribos kreivių yra be
galo daug. Visų naudingumo galimybių ribos kreivių
dengiančioji yra kreivė, kurios visi taškai yra mainų ir
gamybos efektyvumo taškai, ir ji vadinama bendrąja naudingumo galimybių
riba (GUPF). Kiekviena naudingumo galimybių ribos kreivė tik viename
taške liečia bendrosios naudingumo galimybių ribos kreivę.
Kiekvienas šios kreivės taškas tenkina 3 Paretto efektyvumo
sąlygas:
1.
mainų efektyvumo: MRSS = MRSJ;
2.
gamybos efektyvumo: MRTSM = MRTSD;
3.
gamybos efektyvumo derinio: MRT = MRSS = MRSJ.
6. Konkurencinė rinka ir ekonominis efektyvumas. Socialinės
gerovės funkcija
Ar konkurencinė rinka efektyvi? Taip,
nes:
1)
Konkurencinė rinka suformuoja lygias ribines substitucijos
normas: MRSJ = MRSS. Visi vartotojai prekes perka vienodomis kainomis,
vadinasi susiduria su vienodomis santykinėmis kainomis. Visi ir kiekvienas
vartotojas, siekdami didžiausio naudingumo, pasirenka tokį
prekių rinkinį, kuriame ribinė substitucijos norma lygi
kainų santykiui:
Todėl
visų vartotojų ribinė substitucijos norma vienoda, nors
pirkinių kiekis gali būti skirtingas.
2)
Konkurencinė rinka suformuoja lygias ribines technines
substitucijos normas. Kiekvienas ir visi gamintojai konkurencinėje rinkoje
siekia minimizuoti kaštus ir pasirenka tokį gamybos veiksnių
derinį, kur ribinė techninė substitucijos norma lygi gamybos
veiksnių kainų santykiui:
Kadangi gamybos veiksnių kainos
visiems gamintojams yra vienodos, tai jie visi turi prisiderinti prie tos
pačios ribinės techninės substitucijos normos, tuo pačiu
pasiekdami gamybos efektyvumą konkurencinėje rinkoje.
3)
Konkurencinė rinka suformuoja lygias ribinę
transformacijos normą (MRT) ir ribinę substitucijos normą:
ß
Tai reiškia, kad būdingi
(imanentiški) kainų sistemai naudingumą ir pelną
maksimizuojantys impulsai ir veiksmai, sąlygoja Paretto efektyvumą
paskirstant gamybos veiksnius ir prekes.
Socialinės
gerovės funkcija:
Socialinė
gerovė yra visuminė (agreguota) individualių
asmenų gerovė, kuri gali būti išreiškiama, kaip
maksimizuota visų individų naudingumų funkcija, t.y.
visuminė socialinė gerovė priklauso nuo visuomenės
narių naudingumo lygio:
SWF = f(UJ,US)max
Socialinės gerovės funkcijos maksimizavimas grindžiamas
“pirmo geriausio” prielaida, kuri sako, kad konkurencinė rinka geriausiai
paskirsto išteklius, pasiekia efektyvumą ir tokiu būdu
didžiausią visuomeninę gerovę. Socialinės gerovės
funkcija paprastai vaizduojama naudojant indiferentiškumo kreives:
w = f(US,UJ)max
Aukščiausia visuomeninė gerovė pasiekiama
taške E, kur bendrosios naudingumo galimybių ribos kreivė yra
aukščiausios pasiekiamos gerovės liestinė.
7. “Antro geriausio” teorema (teorija)
Jei keletas rinkų ekonominėje
sistemoje yra nekonkurencinės, pasinaudojant konkurencinės kainodaros
principais efektyvumo nepasieksime. Tai apibūdina “antro geriausio”
teorema, kurią suformulavo 2 ekonomistai R.G.Lipsey, K.Lancaster. Teorema
sako, kad, jeigu bent viena Paretto sąlygų negali būti patenkinta,
tai antras geriausias sprendimas gali būti pasiekiamas nutolstant ir nuo
kitų Paretto sąlygų. Tai reiškia, kad, jei kelios rinkos
yra nekonkurencinės, tai antras geriausias sprendimas efektyvumo
požiūriu yra nesilaikyti konkurencinės kainodaros visose
rinkose.
Monopolinė
rinka:
PM >
MCM
PD = MCD
ß
kainų santykis
didesnis už ribinių kaštų santykį. Esant tokiai
kainodarai (konkurencija – monopolija), ribinė substitucijos norma yra
didesnė negu ribinė transformacijos norma. Tai reiškia, kad, net
jeigu mes pasieksime mainų ir gamybos efektyvumą, trečioji
sąlyga bus nepasiekta.
“Antro geriausio”
teoremos pagrindu teoriškai galime pasiekti efektyvumą, jeigu kainos
nukrypimas nuo ribinių kaštų (%) yra vienodas visose rinkose.
Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33
|