3.        Pajamų ir turto perskirstymas: rinka ne mažina, o sukelia gerovės skirtumus. Yra daug žmonių, kurių pajamos dėl tam tikrų priežasčių labai žemos, be to, tam tikroms žmonių grupėms, pvz.: invalidams, bedarbiams, rinka išvis neužtikrina pajamų gavimo. Todėl valstybė turi reguliuoti pajamų paskirstymą ekonomikoje, panaudodama transferinius išmokėjimus, mokesčius, kainų kontrolę, reguliuodama darbo užmokestį;

4.        Išteklių paskirstymo koregavimas: valstybė turi užtikrinti visuomeninių gėrybių gamybą, vykdyti taršos kontrolę;

5.        Ekonomikos stabilizavimas ir ekonominio augimo skatinimas: infliacijos, nedarbo ir ciklinių ekonomikos svyravimų reguliavimas.

5. Prekių ir pinigų cirkuliacijos srautai

Išteklių, produktų ir pajamų apytaka:

Prielaidos:

·         uždara ekonomika - nėra eksporto;

·         namų ūkiai išleidžia visas pajamas;

·         grynai privati ekonomika;

·         visi produktai suvartojami;

·         procesas pastoviai kartojasi.

Dėl prielaidų ekonominio augimo negali būti.

Viršutinėje dalyje - namų ūkiai - pasiūlos agentas, firmos - paklausos. Apatinėje - atvirkščiai.

Šis supaprastintas modelis vaizduoja sprendimų priėmimo mechanizmą, kurio metu formuojasi išteklių bei produktų kainos, kurios savo ruožtu yra paklausos ir pasiūlos sąveikos rezultatas.

Nesant grynojo kapitalizmo sistemos įsikiša vyriausybė:

1,2 – rodo, kad vyriausybė perka iš privačių firmų ginklus, kompiuterius, automobilius ir pan.;

3,4 – rodo, kad vyriausybė perka darbą (moka už darbą Seimo nariams, kareiviams ir pan.) bei žemę;

5,6 – rodo, kad vyriausybė teikia visuomenines gėrybes namų ūkiams ir firmoms;

7,8 – rodo, kad vyriausybė renka mokesčius. Grynieji mokesčiai – tai mokesčiai minus transferiniai išmokėjimai (namų ūkiams) ir subsidijos (firmoms).

 {1,3 – išlaidos;  4 – ištekliai;  2,6 ir 5 – prekės ir paslaugos; 7,8 – grynieji mokesčiai. }

Įvedus finansinę rinką:

[Namų ūkiai negali išleisti visų pajamų savo išlaidoms.]

Rinka

1.        Rinkos samprata ir funkcijos ekonomikoje

2.        Rinkos struktūros

3.        Rinkos mechanizmo ribotumai ir problemos

1. Rinkos samprata ir funkcijos ekonomikoje

Ekonomistai rinką supranta kaip sudėtingą ekonominį reiškinį, apimantį visus ekonominius ryšius tarp pirkėjo ir pardavėjo bei įvairias organizacijas, kurios padeda prekės pirkėjui ir pardavėjui susitikti vienam su kitu. Rinka - tai sudėtingas mechanizmas, kuris padeda koordinuoti ekonomikos subjektų veiklą. A.Smitas dar 1776 metais teigė, kad “nematomoji ranka” kontroliuoja ir koordinuoja ekonomikos subjektų veiklą, kiekvienas siekia tik maksimizuoti savo naudą, pagrindinis orientyras - kainų svyravimai. Būtent kainų mechanizmas priverčia žmones veikti taip. Kaip būtina visai visuomenei. Visuomenėje nusistovi tvarka, visuomeninio produkto struktūra daugiau ar mažiau sutampa su visuomenės poreikiais. Rinkoje pirkėjas sprendžia, kiek jis nori ar gali mokėti už prekę, priklausomai nuo jos naudingumo, o pardavėjas - už kokią kainą jam apsimoka gaminti ir parduoti tą prekę. Kainos nusistovi tokios, kad rinka susibalansuoja, t.y.norimų pirkti ir parduoti prekių kiekiai susilygina. Galima pasakyti, kad rinka - tam tikras tarpininkas tarp pirkėjo ir pardavėjo. Pirkėjai - vartotojai, kurie perka prekes ir paslaugas bei firmos, perkančios ekonominius išteklius. Pardavėjai - tai firmos, parduodančios savo prekes ir paslaugas, darbuotojai, parduodantys savo darbo jėgą bei kitų gamybos veiksnių savininkai, parduodantys savo darbo jėgą.