| Mikroekonomika |
3.
Pajamų ir turto perskirstymas: rinka ne
mažina, o sukelia gerovės skirtumus. Yra daug žmonių,
kurių pajamos dėl tam tikrų priežasčių labai
žemos, be to, tam tikroms žmonių grupėms, pvz.: invalidams,
bedarbiams, rinka išvis neužtikrina pajamų gavimo. Todėl
valstybė turi reguliuoti pajamų paskirstymą ekonomikoje, panaudodama
transferinius išmokėjimus, mokesčius, kainų kontrolę,
reguliuodama darbo užmokestį;
4.
Išteklių paskirstymo koregavimas:
valstybė turi užtikrinti visuomeninių gėrybių
gamybą, vykdyti taršos kontrolę;
5.
Ekonomikos stabilizavimas ir ekonominio augimo
skatinimas: infliacijos, nedarbo ir ciklinių ekonomikos svyravimų reguliavimas.
5. Prekių ir pinigų cirkuliacijos srautai
Išteklių, produktų ir pajamų apytaka:
Prielaidos:
·
uždara ekonomika - nėra eksporto;
·
namų ūkiai išleidžia visas
pajamas;
·
grynai privati ekonomika;
·
visi produktai suvartojami;
·
procesas pastoviai kartojasi.
Dėl
prielaidų ekonominio augimo negali būti.
Viršutinėje
dalyje - namų ūkiai - pasiūlos agentas, firmos - paklausos.
Apatinėje - atvirkščiai.
Šis
supaprastintas modelis vaizduoja sprendimų priėmimo mechanizmą,
kurio metu formuojasi išteklių bei produktų kainos, kurios savo
ruožtu yra paklausos ir pasiūlos sąveikos rezultatas.
Nesant grynojo
kapitalizmo sistemos įsikiša vyriausybė:
1,2
– rodo, kad vyriausybė perka iš privačių firmų
ginklus, kompiuterius, automobilius ir pan.;
3,4
– rodo, kad vyriausybė perka darbą (moka už darbą Seimo
nariams, kareiviams ir pan.) bei žemę;
5,6
– rodo, kad vyriausybė teikia visuomenines gėrybes namų
ūkiams ir firmoms;
7,8 – rodo, kad vyriausybė renka
mokesčius. Grynieji mokesčiai – tai mokesčiai minus
transferiniai išmokėjimai (namų ūkiams) ir subsidijos
(firmoms).
{1,3
– išlaidos; 4 – ištekliai; 2,6 ir 5 – prekės ir paslaugos; 7,8
– grynieji mokesčiai. }
Įvedus
finansinę rinką:
[Namų
ūkiai negali išleisti visų pajamų savo išlaidoms.]
Rinka
1.
Rinkos samprata ir funkcijos ekonomikoje
2.
Rinkos struktūros
3.
Rinkos mechanizmo ribotumai ir problemos
1. Rinkos samprata ir funkcijos ekonomikoje
Ekonomistai
rinką supranta kaip sudėtingą ekonominį reiškinį,
apimantį visus ekonominius ryšius tarp pirkėjo ir pardavėjo
bei įvairias organizacijas, kurios padeda prekės pirkėjui ir
pardavėjui susitikti vienam su kitu. Rinka - tai sudėtingas mechanizmas,
kuris padeda koordinuoti ekonomikos subjektų veiklą. A.Smitas dar
1776 metais teigė, kad “nematomoji ranka” kontroliuoja ir koordinuoja
ekonomikos subjektų veiklą, kiekvienas siekia tik maksimizuoti savo
naudą, pagrindinis orientyras - kainų svyravimai. Būtent
kainų mechanizmas priverčia žmones veikti taip. Kaip būtina
visai visuomenei. Visuomenėje nusistovi tvarka, visuomeninio produkto
struktūra daugiau ar mažiau sutampa su visuomenės poreikiais. Rinkoje
pirkėjas sprendžia, kiek jis nori ar gali mokėti už
prekę, priklausomai nuo jos naudingumo, o pardavėjas - už
kokią kainą jam apsimoka gaminti ir parduoti tą prekę.
Kainos nusistovi tokios, kad rinka susibalansuoja, t.y.norimų pirkti ir
parduoti prekių kiekiai susilygina. Galima pasakyti, kad rinka - tam
tikras tarpininkas tarp pirkėjo ir pardavėjo. Pirkėjai -
vartotojai, kurie perka prekes ir paslaugas bei firmos, perkančios
ekonominius išteklius. Pardavėjai - tai firmos, parduodančios
savo prekes ir paslaugas, darbuotojai, parduodantys savo darbo jėgą
bei kitų gamybos veiksnių savininkai, parduodantys savo darbo
jėgą.
|
|
Išteklių rinka
|
|
|
|
|
Pirkėjai
|
|
Pardavėjai
|
Firmos
|
|
Namų ūkiai
|
Pardavėjai
|
|
Pirkėjai
|
|
|
|
|
Produktų rinka
|
|
Schema rodo. Kaip išspręsti
klausimus, ką, kaip, kam gaminti. Ką - firmų tikslas - pelnas ir
jos gamins tik tokį produktą, kuris neš pelną. Pelnas
priklauso nuo bendrųjų pajamų ir bendrųjų
kaštų, tačiau ir bendrosios pajamos, ir kaštai yra :
TR = PP * QP p -
produkcija
TC = PR * QR
r - ištekliai
Taigi kainos,
nusistovėjusios produktų ir išteklių rinkoje, padeda
išspręsti klausimą,”ką gaminti?”.
Rinka
išsprendžia ir klausimą “kaip gaminti?”: jeigu tam tikroje
šakoje kyla kainos, tai reikia laukti šios šakos gamybos pagyvėjimo.
Į tokią šaką bus perkeliami ištekliai iš
kitų šakų, jei mažėja - atvirkščiai. Taigi,
rinkos mechanizmas nukreipia išteklius į tas šakas, kurių
produkcija turi paklausą, pakankamą tam, kad užtikrinti gamybos
pelningumą.
Rinka
užtikrina ir trečiojo klausimo “kam gaminti?” sprendimą: bet
koks produktas paskirstomas tarp vartotojų atsižvelgiant į
jų galimybes ir norus sumokėti už šį produktą tam
tikrą rinkos kainą. Vartotojo galimybės sumokėti
nusistovėjusią kainą priklauso nuo gaunamų pajamų. Pajamos
savo ruožtu priklauso nuo to, kiek ekonominių išteklių
gamybos veiksnių rinkoje ir už kokią kainą juos
pardavė namų ūkis.
Taigi, kaina
atlieka svarbų vaidmenį ekonomikoje. Pagrindinės kainų
funkcijos:
·
kainos suteikia informaciją ekonomikos subjektams;
·
kainos suderina ekonomikos subjektų
sprendimus, lemiančius gamybą ir vartojimą;
·
kainos apriboja vartojimą ir signalizuoja apie
netobulą visuomenės išteklių panaudojimą;
·
kainos atlieka skatinimo funkciją, parodo, kur
gamintojas, investuodamas pinigus, gali gauti didesnį pelną, o vartotojas
- sutaupyti pinigų, pradėjęs vartoti kitą prekę.
Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33
|