Ribinis produktas (MP) – tai bendrojo produkto pokytis (prieaugis) pasikeitus kintamojo gamybos veiksnio sąnaudoms vienu vienetu, kai tuo tarpu kiti gamybos veiksniai nekinta.

Bendrasis produktas (TP) – tai per tam tikrą laikotarpį pagamintų produktų suma. Trumpo laikotarpio sąlygomis priklausys nuo darbo kitimo.

Vidutinis produktas (AP) – tai bendrasis produktas, tenkantis vienam sąnaudų vienetui.

Priklausomybę tarp TP, AP ir MP galima pavaizduoti grafiškai:

I dalyje bendrasis produktas (TP) didėja didėjančiais tempais, nes ribinis produktas (MP) didėja; II – TP didėja lėtėjančiais tempais, nes MP mažėja, kai MPL=0, TP maksimalus; III – TP mažėja, nes MP neigiamas.

Kai ribinis produktas  didesnis už vidutinį produktą (MP>AP), vidutinis produktas auga, ir atvirkščiai, kai ribinis produktas mažesnis už vidutinį, pastarasis mažėja.

Fiksuoti kaštai (FC) – tai kaštai, kurie nekinta kintant gamybos apimčiai. Kintamieji kaštai (VC) – tai kaštai, kurie kinta tiesiogiai priklausomai nuo gamybos apimties kitimo. Bendrieji kaštai (TC) lygus kintamų ir fiksuotų kaštų sumai (TC = FC+VC).

Vidutinių kaštų rodikliai:

Vidutiniai bendrieji kaštai (ATC) – bendrųjų kaštų kiekis, tenkantis vienam pagaminto produkto vienetui.

Ribiniai kaštai (MC) – tai bendrųjų kaštų prieaugis gaminant papildomą produkcijos vienetą:

Ribinių kaštų kreivė ATC ir AVC kerta minimumo taškuose. Kol ribiniai kaštai yra mažesni už vidutinius, šie mažėja, o kai ribiniai kaštai didesni už vidutinius – šie didėja.

Ribinių kaštų kreivės forma atspindi mažėjančio ribinio rezultatyvumo dėsnį (MRRD). Kiekvieno papildomo produkcijos vieneto ribiniai kaštai mažės, kol didės kiekvieno papildomo darbininko ribinis produktas (ribinis rezultatyvumas) ir priešingai.

5. Ilgo laikotarpio kaštai

Visi kaštai kinta, nes kinta ir kapitalas, ir darbas. (LR ATC – ilgo laikotarpio vidutiniai bendrieji kaštai, atitinkamai LR MC – ilgo laikotarpio ribiniai kaštai):

5.1. Gamybos veiksnių pakeičiamumas

Ribinė techninė substitucijos norma mažėja: tai reiškia, kad bet kokio gamybos veiksnio panaudojimo efektyvumas yra ribotas. Gamyba reikalauja subalansuoto gamybos veiksnių panaudojimo.

Kadangi Q – const., tai kiekio pokytis yra lygus nuliui (DQ=0), todėl kiek vienas didėja, tiek kitas mažėja.

Arba

Jeigu keičiame kapitalą darbu gamybos procese, tai didėja kapitalo ir mažėja darbo ribinis produktas. Ilgo laikotarpio sąlygomis gamintojas susiduria su problema, kaip pasirinkti tokį gamybos veiksnių derinį, kad pagaminti maksimalią gamybos apimtį minimaliais kaštais.

5.2. Izokostos

Izokostų tiesė – vienodų kaštų tiesė.

Izokosta jungia visus kapitalo ir darbo derinius, turinčius vienodus bendruosius kaštus. Izokostos nuolydis yra:

Izokvantos (Q1) ir izokostos (C1) lietimosi taškas nustato gamybos veiksnių K ir L derinį, kuris minimizuoja gamybos kaštus.

Jeigu proporcingai didėja ir kapitalas, ir darbas, izokostos nuolydis nekis.

Darbo kaina padidėjo: tokią pat gamybos apimtį ir pasiekti kaštų minimumą panaudojant K1 ir L1.

Kaštų minimizavimo sąlyga (gaminant tam tikrą produkcijos kiekį):

Izokvantos nuolydis:

Izokostos nuolydis:

Todėl:

Arba

Pastaroji formulė rodo, kad esant minimaliems gamybos kaštams, kiekvienas papildomas piniginis vienetas, išleistas gamybos veiksnių pirkimui, turi užtikrinti vienodą produkcijos prieaugį.

5.3. Kobo – Duglaso funkcija

Kobo – Duglaso funkcija yra:

Esant tokiai funkcijai pastovus rezultatyvumas CRTS, kai a+b=1

    DRTS: a+b < 1

  IRTS:  a+b > 1

5.5. Ilgo ir trumpo laikotarpio kaštų ryšys.

Kiekvieną ilgą laikotarpį galima padalinti į trumpus laikotarpius.

Formą lemia: