Firma tobulos konkurencijos rinkoje maksimizuos pelną, kai santykiai bus lygūs vienetui:

Jei prekių ir paslaugų rinka – netobulos konkurencijos rinka:

Firmos pelną maksimizuoja toks gamybos veiksnių derinys, kuriam esant kiekvieno gamybos veiksnio ribinio pajamų produkto santykiai su jų kainomis yra lygūs vienetui.

6.2. Optimalus gamybos veiksnių derinimas, kai gamybos veiksniai perkami netobulos konkurencijos rinkose

Didėjant gamybos veiksnių kiekiui, jų kaina didėja: MCF > P. Tai reiškia, kad papildomo gamybos veiksnio vieneto ribiniai kaštai (MCF) didesni už jų kainą:

MCFL > w

MCFK > r.

Mažiausių kaštų taisyklė, kai gamybos veiksniai perkami netobulos konkurencijos rinkoje:

1.       
Prekių rinka – tobulos konkurencijos rinka, bet gamybos veiksnius perka netobulos konkurencijos rinkoje:

2.       
Firma – netobulos konkurencijos prekių ir paslaugų rinkoje, perka gamybos veiksnius netobulos konkurencijos rinkoje:

Darbo užmokestis, jo veiksniai, darbo rinkos struktūros ir sąjungos

1.        Individualaus ir visuminio darbo pasiūla

2.        Darbo užmokesčio esmė (savarankiškai):

1)     nominalusis ir realusis darbo užmokestis;

2)     darbo užmokestis kaip darbo kaina;

3)     realus darbo užmokestis ir darbo našumas.

3.        (savarankiškai) Darbo užmokesčio diferenciacija ir veiksniai (kvalifikacija, darbo sąlygos, atsakomybė, monopolizacija)

4.        Darbo rinkos struktūros:

4.1. konkurencinė darbo rinka

4.2. monopsonija

4.3. monopolija

4.4. abipusė monopolija

5.        Darbo užmokesčio reguliavimas

Darbo užmokestis sudaro iki 70% nacionalinių pajamų. Nominalusis darbo užmokestis – piniginis, realusis (w/P) – prekių ir paslaugų kiekis, kurį galima nusipirkti už nominalų darbo užmokestį. Darbo užmokesčio kitimui turi poveikį infliacija.

1.       Individualaus ir visuminio darbo pasiūla

Darbo pasiūla priklauso nuo:

1)       Esminio skirtumo tarp individualaus darbo pasiūlos ir visuminio darbo pasiūlos. Jei visuminio darbo  pasiūlą daugiausiai lemia civilinės darbo jėgos skaičius šalyje, tai individualaus darbo pasiūlą lemia realusis darbo užmokestis. Kainų lygis nekinta.

2)       Visuminio darbo pasiūla yra įvairių profesijų, skirtingo išsilavinimo ir kvalifikacijos, skirtingų sugebėjimų darbo pasiūla. Todėl skiriama aukščiausios kvalifikacijos darbo pasiūla ir t.t.

3)       Skirtingi individai skirtingai vertina tokias gėrybes, kaip pajamos, už kurias perkamos prekės ir paslaugos, ir laisvalaikį. Todėl turime skirti individualaus darbo  pasiūlą ir visuminio darbo pasiūlą.

Individualaus darbo pasiūla: 8 h reikalingos miegui, 16 h žmogus gali dirbti.

Individas, paskirstydamas visą laiką į darbo laiką ir laisvalaikį, lygina gėrybių, kurias gali nusipirkti už dienos darbo užmokestį, ribinį naudingumą ir laisvalaikio ribinį naudingumą. Jei darbo užmokestis mažas, žmogus gali didinti darbo laiką.

Aiškinantis darbo pasiūlą, naudojamas indiferentiškumo kreivių metodas.

m (pinigų kiekis)

    80

    40

                                        |S| = 5 (|S| - nuolydis)

    30                                  

      5                          

              8     10 15 16             laisvalaikis (a)

Valandinis darbo užmokestis – biudžetinės tiesės nuolydis. Jei laisvalaikį sumažina iki 15, užsidirba 5. Biudžeto ribotumą šiuo atveju lemia ribotas laikas.

                                                    I3

                                                 I2

                                             I1

Didžiausią naudingumą suteikia I3.

Tarkim darbo užmokestis yra 5 Lt, darbo užmokestis dvigubai padidėjo. Dvigubai padidėjus valandiniam darbo užmokesčiui ir nekintant prekių (paslaugų) kainai, individas atsisako dalies laisvalaikio valandų, t.y. keičia jas į darbo laiką, nes valandinis darbo užmokestis yra jo laisvalaikio kaina (alternatyviniai kaštai), kurie didėja didėjant valandiniam darbo užmokesčiui. Tokiu būdu atsiranda teigiamas substitucijos efektas. Substitucijos efektas yra dalies laisvalaikio keitimas į darbo laiką dėl valandinio darbo užmokesčio padidėjimo. Tačiau, sumažėjus laisvalaikiui, padidėja kiekvienos  laisvo laiko valandos ribinis naudingumas, o padidėjusio prekių ir paslaugų krepšelio, kurį vartotojas gali nusipirkti už darbo užmokestį, ribinis naudingumas sumažėja. Todėl galima manyti, kad individo preferencijos keisis priešinga linkme, t.y. mažės darbo laikas ir didės laisvalaikis (a). Atsiranda neigiamas pajamų efektas. Pajamų efektas yra, kai dėl valandinio realiojo darbo užmokesčio padidėjimo, individas dalį darbo laiko keičia į laisvalaikį. Pajamų efektas yra neigiamas.

    m

                      E2

   160

                  E1

                         E

                                1    2    1

                  4    6                               16        a

Asmuo dirba 10 valandų, valandinis darbo užmokestis – 10. Taškas E – atskiro individo darbo pasiūla. Dėl substitucijos efekto jis didina darbo laiką. Naujas darbo pasiūlos taškas – E1. Substitucijos efektas +2 val. Turime neigiamą pajamų efektą –1. Padidėjo vartotojo realiosios pajamos ir gali įsigyti didesnį krepšelį, kurio ribinės pajamos (MR) mažėja, o laisvalaikio ribinės pajamos (MR) didėja. SE = +2, IE = -1, TE = +1 – dirba 11 val.

Pajamų efektas galėjo būti ir didesnis:

m

            E2

                        E2’

                E1                               I2

    E         

                                        I1

                                                                a

IE > SE, tai priklauso nuo preferencijos, nuo individo turimo turto: E2 – studento, E2’ – turtingo.

Individualaus darbo pasiūlos kreivė:

     m

   m*

                    a*           16               a

                (gali būti ir darbo pasiūla)

Grynasis pajamų efektas: biudžetinė tiesė pasislinks į viršų,, nes ribotas laiko intervalas. Asmuo naujame taške, šiuo atveju darbo pasiūla mažėja (grynasis pajamų efektas – neigiamas).

m

                E1

                   E0

             a1a0                              a

Pradinė pusiausvyra – taške E0. Padidėjo darbo užmokestis. Substitucijos efektas: naujas pusiausvyros taškas E1 – darbo pasiūla padidėjo. Laisvalaikio paklausos kreivė:

     w

    15

    10

                                            Da

Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33