Знание — сила. Библиотека научных работ.~ Портал библиофилов и любителей литературы ~ |
|
|
Jei kaina kokiu nors būdu būtų užfiksuota žemame lygyje, tai susidarytų deficitas, pirkėjai nerastų to kiekio, kurį norėtų pirkti ir konkuruotų tarpusavyje. Tokia padėtis vadinama gamintojo rinka. Jei kaina būtų atitinkamai užfiksuota aukštame lygyje, rinkoje atsirastų prekių perteklius ir pardavėjai nerastų pakankami pirkėjų, kad galėtų realizuoti visą siūlomą produkciją. Šiuo atveju tarpusavy konkuruotu pardavėjai ir tokia padėtis rinkoje vadinama vartotojo rinka. Pusiausvyros kaina (P(E)) - tokia kaina, kai pasiūlos apimtis lygi paklausos apimčiai ir ši apimtis vadinama pusiausvyros apimtimi (Q(E)). Q(D) = f ( P, I, P(s),…) (1) Q(S) = f ( P, P(k), T,…) (2)
Rinka juda link pusiausvyros taško.
Jei mes laikysime visus parametrus pastoviais (išskyrus kainą), tai (1) ir (2) lygtys yra paklausos ir pasiūlos kreivių algebriniai ekvivalentai. Pusiausvyra bus pasiekta, kai surasime kainą, kuri sulygins pasiūlos ir paklausos apimtis: Q(D) = Q(S) Jeigu kaina patenkina sąlyga Q(D) = Q(S), tai tokia kaina panaikina prekių perteklių ir trūkumą. (Q(D) = Q(S) - pasiūlos ir paklausos kreivių algebrinis ekvivalentas.) Laisvosios rinkos sąlygomis, pertekliai ir trūkumai paprastai vienas kitą eliminuoja. Kaina - vienintelis ekonominis dydis, įtakojantis tiek paklausą, tiek pasiūlą.
4. Paklausos kitimo veiksniai
Pokytis A®B - kinta paklausos apimtis, D(0)®D(1) - kinta paklausa. Tarkim, kad prekė - gamtinės dujos. Tada paklausos funkcija: Q(D) = f (P, I, P(s), P(c), oro sąlygos, …) Taigi, paklausos kitimo veiksniai: 1. Prekių substitutų kainų kitimas
Atsisakant naftos ar jos kainai didėjant, gamtinių dujų paklausa didėja. 2. Komplementarių prekių kainų kitimas
Gamtinių dujų paklausa mažėja, didėjant dujinių krosnelių kainai, nes mažėja dujinių krosnelių paklausa. 3.
Vartotojų pajamų kitimas Augant vartotojų pajamoms, prekių paklausa gali ir padidėti, ir sumažėti - priklausomai nuo prekių kokybės ir kt. (Padidės normalios kokybės prekių paklausa ir sumažės blogesnės kokybės prekių paklausa). 4. Oro sąlygos
5. Ateityje laukiamos pajamos ir kainos: galime einamajam vartojimui išleisti daugiau pinigų. Paklausa didės. 6. Vartotojų skaičius 7. Vartotojų skonis 8. Kiti veiksniai
5. Pasiūlos kitimo veiksniai
Kainos augimas sukelia pasiūlos apimties didėjimą nuo Q0 iki Q1. QS= f ( P,Pr, T, NF,…)
Pasiūlos kitimą lemia: 1. Naudojamų išteklių kainos. Jei didėja išteklių kainos: S0®S1. 2. Technologija. Gerėjant technologijai, gamybos kaštai mažėja ir pasiūlos kreivė gali pasislinkti: S0 ® S2 3. Gamintojo laukiami kainų ir technologijų pasikeitimai. Jei laukiama kainų padidėjimo, pasiūla sumažės: S0® S1. 4. Kredito gavimo galimybės. Jei palūkanos mažėja, mažėja ir gamybos kaštai, pasiūla išaugs: S0® S2. 5. Mokesčiai ir dotacijos. Mažėjant mokesčiams, pasiūla didėja: S0 ® S2. 6. Kitų prekių kainos. Kiaulienos kainai krentant, bus gaminama daugiau jautienos ir jos pasiūla didės: S0® S2. 7. Gamintojų skaičius. Kuo daugiau gamintojų, tuo didesnė pasiūla.
6. Pasiūlos ir paklausos kitimas
Pusiausvyros kaina nėra greitai nustatoma ir ilgai išsilaikanti. Jeigu kinta bet koks veiksnys, išskyrus kainą, kinta ir paklausa, ir pasiūla arba abi kartu. Paklausos arba pasiūlos, arba abiejų poslinkis sukelia pusiausvyros kainos ir pusiausvyros produkcijos apimties pokyčius. Paklausos kitimas.
Mažėjant vartotojų pajamoms, paklausa mažėja, o pasiūla nekinta. Esant kainai P0, paklausos apimtis sumažėtų nuo Q0 iki Q2. Taigi kainos sumažėjimas veikia kaip amortizatorius, nes tada paklausos apimtis sumažėja tik iki Q1. Paklausos sumažėjimas ir paklausos kreivės poslinkis į kairę sukelia du efektus: 1.
Pusiausvyros kainos sumažėjimo efektą; 2. Pusiausvyros apimties sumažėjimo efektą. Jei paklausa didėja, turim pusiausvyros kainos ir pusiausvyros apimties padidėjimo efektą. Išvados: 1. Visi veiksniai, sukeliantys paklausos padidėjimą ir atitinkamai paklausos kreivės poslinkį į dešinę, padidina pusiausvyros kainą ir produkcijos pusiausvyros apimtį, esant pastoviai pasiūlai; 2. Visi veiksniai, sukeliantys paklausos sumažėjimą ir atitinkamai paklausos kreivės poslinkį į kairę, sumažina pusiausvyros kainą ir produkcijos pusiausvyros apimtį, esant pastoviai pasiūlai.
Pasiūlos kitimas. (Kai nekinta paklausa, bet keičiasi pasiūla, tarkim, gamybos kaštai.) Esant pradinei kainai P0, atsiranda perteklinė paklausa (skirtumas tarp Q0 ir Q2), todėl kaina auga nuo P0 iki P1. Nauja pusiausvyra nusistovi taške E1, kur paklausos apimtis – Q1. Pasiūlos sumažėjimas ir pasiūlos kreivės poslinkis į kairę sukelia: 1. Pusiausvyros kainos padidėjimo efektą; 2. Pusiausvyros apimties padidėjimo efektą. Jei kaina nepadidėtų, tai pasiūlos apimtis sumažėtų nuo Q0 iki Q2.
Jei pasiūla padidėtų: Pasiūlos padidėjimas ir pasiūlos kreivės poslinkis į dešinę sukelia pusiausvyros kainos sumažėjimo ir pusiausvyros apimties padidėjimo efektus. Išvados: 1. Visi veiksniai, mažinantys pasiūlą ir stumiantys pasiūlos kreivę į kairę, padidina pusiausvyros kainą ir sumažina pusiausvyros apimtį; 2. Visi veiksniai, sukeliantys pasiūlos augimą ir stumiantys pasiūlos kreivę į dešinę, sumažina pusiausvyros kainą ir padidina pusiausvyros apimtį. Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33 |
| Новости |
| Мои настройки |
|
|
© 2009 Все права защищены.
Mikroekonomika 
Наверх