• Главная
• Биология и химия
• Иностранные языки и языкознание
• История и исторические личности
• Коммуникации связь цифровые приборы и радиоэлектроника
• Краеведение и этнография
• Кулинария и продукты питания
• Маркетинг реклама и торговля
• Мировая экономика МЭО
• Не Российское законодательство
• Немецкий
• Неопределено
• Нотариат
• Общениеэтика семья брак
• Основы права
• Охрана окружающей среды экология
• Философия
• Финансовое право
• Финансовый менеджмент финансовая математика
• Финансы деньги кредит
• Французский
• Хозяйственное право
• Цифровые устройства
• Этика эстетика
• Блог
• Карта сайта

Mikroekonomika
Prekės ribinis naudingumas išmatuotas pinigais – tai maksimalus pinigų kiekis, kurį asmuo nori mokėti už papildomą šios prekės vienetą. Pavyzdys:
	Kiekis	A		B
		MU	MU/P	MU	MU/P
M=10Lt	1	10	10+	24	12+
PA=1Lt	2	8	8+	20	10+
PB=2Lt	3	7	7	18	9+
	4	6	6	16	8+
	5	5	5	12	6
	6	4	4	6	3
TU=96 ® max	7	3	3	4	2

Vartotojas pirks B, vėliau A ir B, toliau B(9), ir A bei B (8).

4. Ribinis naudingumas ir paklausos dėsnis

Kiekvieno papildomo prekės vieneto ribinis naudingumas mažėja, todėl pirkėjas pirks, jei tik kaina mažės.

Paklausos kreivės formą galima paaiškinti substitucijos ir pajamų efektais: pirkėjas maksimizuoja naudingumą prie 8 ir 8 (m=10, PA=1Lt, PB=1Lt). Tačiau B prekė yra pigesnė. Todėl pirkėjas gali didinti B prekės vienetų skaičių iki 6 (didiname B vartojimą, nes ji pinga). A prekės perka 4 vienetus. Pusiausvyrai perka 4 vienetus A prekės ir 6 vienetus B. pajamų efektas didina  pirkėjo realiąsias pajamas.

Naudingumo teorija ir vartojimo premija.

Kad gauti didžiausią naudingumą, perkamų prekių kiekį verta didinti tol, kol papildomo prekės vieneto teikiamas naudingumas yra didesnis už prekės kainą rinkoje. Taške A rinkos kaina yra 3Lt (o už du prekės vienetus mes mokėtume 5Lt). Todėl sakoma, kad vartotojas laimi 2 litų kainų skirtumą arba “vartotojo premiją”.

Vartotojo premija – tai skirtumas tarp maksimalios kainos, kurią vartotojas sutiktų sumokėti už tam tikros prekės vienetą, ir šios prekės rinkos kainos, kurią jis realiai moka. Vartotojo premijos dydis – tai trikampio, kurio kraštinės yra paklausos kreivė, kainos linija ir vertikali ašis, plotas (SDABC).

5. Kardinalus ir ordinarus naudingumas

Viena ekonomistų grupė teigė, kad ribinį naudingumą galima išmatuoti (kardinalistai). Tarp jų vienas žymiausių ekonomistų Alfred Marshal. Vartotojai turi lyginti ribinį naudingumą su kaina (kainos pakankamai objektyvios, o ribinis naudingumas – subjektyvus psichologinis vertinimas). Nėra tiesioginio nei bendrojo, nei ribinio naudingumo mato. Galima diskutuoti apie didesnį ar mažesnį vienos prekės ribinį naudingumą lyginant jį su kitos prekės ribiniu naudingumu, tačiau jo išmatuoti negalima. Kardinalistų bandymai išmatuoti naudingumą nepasisekė.

Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33