Знание — сила. Библиотека научных работ.~ Портал библиофилов и любителей литературы ~ |
|
|
Šiuo atveju vartotojo teikiamas prioritetas A prieš B, ir B prieš C, A prieš C. Jei vartotojas pasirenka A – tai jo naudingumas didesnis (tai priklauso nuo vartotojo prioritetų). Svarbus vartotojo elgsenos principas – racionalumas (“geriau daugiau nei mažiau”). M palyginus su L ir pan. negalima pasakyti, kuri naudingesnė, nes tai priklauso nuo vartotojo pasirinkimo. Šiuo atveju M vertinamas labiau už L ir K labiau už M. Kiekvienas vartotojas turi tam tikrą prioritetų hierarchiją. Ekonomistai, kurie teigia, kad naudingumo išmatuoti negalima, vadinami ordinalistais. Pagrindiniai atstovai: italas Vilfredo Pareto ir anglas Džonas Hiksas. Pareto pasiūlė vertinti prioritetus (vieną prekių rinkinį lyginti su kitu) panaudojant indiferentiškumo (abejingumo) kreives. O Dž. Hiksas pasiūlė atsisakyti termino ribinis naudingumas bei pakeisti jį nauju terminu ribinė substitucijos norma.
6. Vartotojo prioritetai ir indiferentiškumo kreivės
Indiferentiškumo teorija analizuoja tokio vartotojo elgseną, kuris renkasi ne atskirą prekę, o vartojimo prekių rinkinį. Ekonomikoje gaminamos dvi prekės: A ir B. Iškyla klausimas, kokį prekių rinkinį pasirinks atskiras vartotojas. Į šį klausimą atsako indiferentiškumo kreivė. Indiferentiškumo kreivė atspindi vartotojo norus ir jungia visus taškus, kuriuose vartotojo naudingumo lygis yra vienodas. Indiferentiškumo kreivių visuma sudaro indiferentiškumo kreivių žemėlapį (vartotojo indiferentiškumo žemėlapį). Rodyklė atspindi mūsų prioritetų kryptį. Indiferentiškumo kreivių forma atspindi tą faktą, kad vartotojas, siekdamas padidinti vienos prekės vartojimą, turi sumažinti kitos prekės vartojimą. Vienos prekės kiekis, kurio vartotojas atsisako norėdamas padidinti kitos prekės vartojimą vienu vienetu, vadinamas ribine substitucijos norma( MRS). DQA – jei padidintume prekės A vartojimą, tai turėtume sumažinti DQB:
Grafiškai ribinę substitucijos normą (MRS) atspindi indiferentiškumo kreivės nuolydis bet kuriame jos taške. Bet kuris taškas, kuris yra toje pačioje indiferentiškumo kreivėje, teikia vartotojui vienodą naudingumą. Todėl: Tai reiškia, kad jeigu padidėjo vienos prekės kiekis, tai padidėjo jos ribinis naudingumas, todėl kitos prekės kiekis ir ribinis naudingumas turi tai kompensuoti. Ribinę substitucijos normą apibūdina dvi savybės: 1. Indiferentiškumo kreivės nuolydis yra neigiamas. Vartotojas, didindamas vienos prekės vartojimą, turi mažinti kitos prekės vartojimą. Ši savybė lemia tai, kad indiferentiškumo kreivė yra žemėjanti; 2. Ribinė substitucijos norma mažėja: jeigu mes norime padidinti vienos prekės vartojimą, galime sau leisti atsisakyti didelio kitos prekės kiekio. Jei dar daugiau norime atsisakyti prekės kiekio, kitos prekės kiekio atsisakome mažiau.
Padidinus vienos prekės vartojamą kiekį ir tuo pačiu naudingumą, gaunamą vartojant šią prekę, tenka sumažinti kitos prekės kiekį ir kartu jos teikiamą naudingumą. Tačiau bendras abiejų prekių naudingumas turi išlikti nepakitęs, t.y. turi būti tam tikra kompensacija: Indiferentiškumo kreivės negali turėti susikirtimo taško.
C ir F, C ir D yra vienoje tiesėje. C ir F, taip pat ir D rinkiniai yra vienodi. Taške F yra didesnis A ir B prekių kiekis, todėl vartotojas jam teikia didesnį prioritetą, tačiau F = D. Todėl taip būti negali.
Indiferentiškumo kreivės gali būti įvairių formų.Intervalas KL yra vadinamas dviejų prekių substitucijos intervalu (jame vartotojas gali keisti A ir B): Indiferentiškumo kreivės nuolydis priklauso nuo to, kokiu laipsniu rinkinį sudarančios prekės gali pakeisti viena kitą.
Kraštutiniai atvejai:
7. Biudžetinis apribojimas ir biudžetinė tiesė
Vartotojo norus riboja: · Piniginės pajamos arba lėšos, skirtos pinigų pirkimui; · Prekių ir paslaugų kainos: PA*QA+PB*QB <= m (m – pinigai). Ši lygybė – biudžetinis apribojimas. Priklausomybę tarp turimų lėšų (vartotojų pajamų), prekių kiekio ir kainų rodo biudžetinė tiesė (biudžetinė linija) (m=20Lt, PA=2Lt, PB=4Lt):
Biudžetinė linija rodo visus prekių A ir B rinkinius, kuriuos vartotojas gali nusipirkti esant pastovioms šių prekių kainoms ir pajamoms, jeigu išleis visas pajamas šioms prekėms pirkti.
Čia (-PA/PB) – tiesės nuolydis. Biudžetinės tiesės nuolydis turi tam tikrą ekonominę reikšmę: tarkime, vartotojas nutarė naudoti vienos prekės daugiau:
Todėl turi sumažinti kitos prekės kiekį, jei nori išlikti pajamų ribose: Gauname, kad vartojimo pokyčio vertė turi būti lygi nuliui.
Biudžetinė tiesė gali pakeisti savo padėtį: 8. Vartotojo pusiausvyros analizė ir vaizdavimas indiferentiškumo kreivių metodu
Panaudojant indiferentiškumo kreivių metodą galima nustatyti vartotojų pusiausvyros tašką. Vartotojas teikia prioritetą 1-ai prieš 2-ą ir t.t. Bet mūsų galimybės yra ribotos (tai rodo biudžetinė linija). Vartotojo pusiausvyrą rodo I2 ir BL susiliejimo taškas – vartotojo pusiausvyros taškas.
Biudžetinės linijos ir I2 nuolydis yra vienodas: Pusiausvyros taške MRS=PA/PB.
Pajamų ir substitucijos efektai indiferentiškumo teorijoje. Pajamų ir substitucijos efektai aiškina paklausos dėsnį. Mažėjant prekės kainai, paklausos apimtis didėja pagal pajamų ir substitucijos efektus (biudžeto linija keičia posvirio kampą): Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33 |
| Новости |
| Мои настройки |
|
|
© 2009 Все права защищены.
Mikroekonomika 
Наверх