Gamybos veiksnių rinka (Gamybos veiksnių rinkos ir pajamos)

1.        Ekonominių išteklių įvertinimo kainomis reikšmė ir sudėtingumai

2.        Ekonominių išteklių paklausa kaip išvestinė paklausa

3.        Gamybos veiksnių ribinio produktyvumo teorija

4.        Gamybos veiksnių rinkos paklausos kreivės pasislinkimą lemiantys veiksniai

5.        Gamybos veiksnių paklausos elastingumas

6.        Kelių gamybos veiksnių optimalus derinimas. Kaštų minimizavimo ir pelno maksimizavimo taisyklės

Skirtumas tarp prekių ir paslaugų rinkos ir gamybos veiksnių rinkos: namų ūkiai – prekių ir paslaugų paklausos agentai. Firmos (verslas) – pasiūlos agentai. Gamybos veiksniai turi būti naudojami prekių ir paslaugų gamyboje (tai ekonominių išteklių dalis, nes ekonominiai ištekliai  būti naudojami prekių ir paslaugų gamyboje (tai ekonominių išteklių dalis, nes ekonominiai ištekliai gali būti naudojami…).

1.       Ekonominių išteklių įvertinimo kainomis reikšmė ir sudėtingumai

1)       Ekonominių išteklių įvertinimas rinkos kainomis lemia efektyvų jų pasiskirstymą (alokaciją) ekonomikoje.

2)       Visi ištekliai yra kažkieno nuosavybė. Savininkas parduoda ekonominius išteklius verslininkams ir už tai gauna pajamas. Pajamų dydis priklauso nuo išteklių kiekio ir nuo jų vieneto kainos, kuri savo ruožtu priklauso nuo išteklių produktyvumo. Gaunamų pajamų dydis lemia, kiek prekių ir paslaugų gali įsigyti namų ūkiai.

3)       Nuo naudojamų išteklių kainos priklauso firmų produkcijos kaštai. Skirtingai kintant išteklių kainoms keičiasi ir jų derinys, užtikrinantis mažiausius vidutinius bendruosius kaštus esant pelną maksimizuojančiai gamybos apimčiai. Tobulos konkurencijos rinkoje išteklių kainos yra jų paklausos ir pasiūlos pusiausvyros rezultatas ir jų kaina lygi ribiniams kaštams. Tačiau dažniausiai ekonominių išteklių rinkos yra netobulos konkurencijos arba monopolinės rinkos.

2.       Ekonominių išteklių paklausa, kaip išvestinė paklausa

Ekonominių išteklių funkcija žmonių poreikių atžvilgiu skiriasi nuo prekių ir paslaugų funkcijos. Prekės ir paslaugos tenkina poreikius tiesiogiai, o ištekliai – netiesiogiai. Ekonominiai ištekliai naudingi tiek, kiek jų pagalba kuriamos prekės ir paslaugos. Todėl ekonominių išteklių paklausa priklauso nuo prekių ir paslaugų paklausos bei ekonominių išteklių sąnaudų prekės vienetui pagaminti dydžio. Ekonominių išteklių paklausa yra išvestinė iš prekių ir paslaugų paklausos.

3.       Gamybos veiksnių ribinio produktyvumo teorija

Gamybos veiksnių ribinio produktyvumo teorija padeda išsiaiškinti gamybos veiksnių paklausą. Kuo didesnis gamybos veiksnių produktyvumas ir aukštesnė galutinių prekių ir paslaugų vieneto kaina, tuo didesnė gamybos veiksnių paklausa. Prielaidos:

1)       Firmos naudoja tik du gamybos veiksnius (kapitalą ir darbą). Kapitalo kiekis fiksuotas, kinta tik darbo kiekis.

2)       Firma perka gamybos veiksnius taip pat konkurencinėje rinkoje. Gamybos veiksnių kaina nekinta ir priklauso nuo to, ar firma perka didesnį ar mažesnį kintamojo gamybos veiksnio kiekį.

3.1.   Ribinis pajamų produktas

Firmos visų darbuotojų sukurtas produktas per tam tikrą laikotarpį yra darbo bendrasis produktas (TPL). Darbo bendrojo produkto santykis su darbo sąnaudomis yra darbo ribinis natūrinis produktas (MPPL):

Dažniausiai firmai svarbiau, kiek padidėja jos pajamos dėl papildomo kintamojo gamybos veiksnio. Todėl, norint nustatyti ir išsiaiškinti darbo paklausą, naudojama kategorija – ribinis pajamų produktas (MRPL). Firmos pajamų pokytis dėl kintamojo gamybos veiksnio pokyčio yra darbo ribinis pajamų produktas:

Ribinės pajamos tobulos konkurencijos rinkoje lygios kainai PX (gaminamos produkcijos kainai). Šios rinkos firmų darbo ribinis pajamų produktas vadinamas ribinio produkto verte (VMPL):

Netobulos konkurencijos rinkoje firma turi mažinti kainą:

Ribinis produktas priklauso nuo elastingumo.

                                          VMPL

MRPL                             Kiekviena kreivė slenka žemyn į dešinę dėl mažėjančio darbo ribinio natūrinio produkto.

3.2. Gamybos veiksnių perkamo kiekio taisyklė

Pelną maksimizuojanti firma didins gamybos veiksnių kiekį tol, kol paskutinio gamybos veiksnio vieneto ribinis pajamų produktas bus lygus gamybos veiksnio ribiniams kaštams (MCF): MRP = MCF. Jei kinta tik darbas, tai kiekvieno papildomo darbuotojo ribiniai kaštai bus darbo užmokestis:

·         tobula konkurencija: VMPL = w (darbo užmokestis);

·         netobula konkurencija, monopolija: MRPL = w.

3.3.   Kintamojo gamybos veiksnio paklausa tobulos konkurencijos rinkoje

Darome prielaidą, kad tiek konkurencinės firmos, tiek ir netobulos konkurencijos firmos ar monopolijos darbo ribinis produktyvumas mažėja.

Gaminama prekė X (tobula konkurencija). Didinant kintamojo gamybos veiksnio sąnaudas darbo bendrasis produktas (PL) didėja lėtėjančiu tempu, nes ribinis natūrinis produktas tolygiai mažėja. Kadangi firmos prekių kaina PX nekinta, tai tolygiai mažėja ir ribinio produkto vertė.

VMP

                     A     MCFL = w1

   w1            

                                B  MCFL = w0

   w0

                                          VMPL = DL

                    L1     L0                          L

Firma, esant darbo užmokesčiui w0, samdytų L0 darbuotojų kiekį (P = MR). Atitinkamai w1 ir L1 kiekis. Þ Ribinio produkto vertės kreivė yra darbo paklausos kreivė. Þ VMPL = MCF1 = w1 (darbo ribinio produkto vertės kreivė tobulos konkurencijos rinkoje sutampa su paklausos kreive).

3.4.   Kintamojo gamybos veiksnio paklausa netobulos konkurencijos rinkoje

Šioje rinkoje firmos, norėdamos padidinti pardavimų apimtį, privalo mažinti prekių kainas. Todėl šių firmų ribinis pajamų produktas mažėja ne tik dėl ribinio natūrinio produkto (MPPL) mažėjimo, bet ir dėl kainos mažėjimo didinant pardavimų apimtį.

VMP,MRP

                           A

    w1                            MCFL = w1

    w0                                    B  MCFL = w0

                    L0                  L0G VMP = DL  L

                        MPR = DL

Netobulos konkurencijos arba monopolinėje prekių ir paslaugų rinkoje darbo paklausa sutampa su ribinio pajamų produkto kreive. Netobulos konkurencijos rinkoje, esant tam pačiam darbo užmokesčiui, firma samdys mažiau darbininkų.

Tikrovėje ribinis pajamų produktas iš pradžių turi didėti (ribinio produkto vertė taip pat).

                                  E

                                                       ARPL

VMPL = DL   

                                 L*

ARPL – vidutinis pajamų produktas. Tai bendrųjų pajamų santykis su darbo sąnaudų vienetais (TR/L). VMPL = MCF = w. Firmai neapsimoka samdyti darbuotojų iki taško E, nes jų darbo užmokestis viršytų vidutinį pajamų produktą, o kintamieji kaštai būtų didesni už bendrąsias pajamas. Žemiau taško E kreivės VMPL dalis yra firmos darbo jėgos paklausos kreivė. Darbo paklausos kreivė yra ta VMPL kreivės dalis, kuri yra žemiau ARPL kreivės ir slenka žemyn į dešinę. Grafikas gali būti taikomas ir netobulos konkurencijos rinkoje (vietoj darbo ribinio produkto vertės turi būti darbo ribinis pajamų produktas).

Panašias išvadas gautume ir nagrinėjant kapitalo paklausos kreivę. Kapitalo kaštai lygūs kapitalo nuomos kaštams (r):

i – palūkanų norma;

a – kapitalo nusidėvėjimo laipsnis per tam tikrą laikotarpį (amortizacijos koeficientas);

PK – kapitalo natūrinio vieneto kaina.

4.       Gamybos veiksnių rinkos paklausos kreivės pasislinkimą lemiantys veiksniai

1)       Turime sumuoti atskirų firmų paklausos kreives.

2)       Jei keičiasi tik darbo kaina, taškas juda paklausos kreive, jei kinta kiti veiksniai, paklausos kreivė pasislenka:

Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33