| Mikroekonomika |
Išorinis finansavimas vykdomas išleidžiant ir parduodant
naujas akcijas ir paskolos.
Egzistuoja
mišrios verslo organizacijos (pvz., ribotos atsakomybės
partnerinė firma: sudaro tikrieji nariai ir nariai – komanditoriai arba
atitinkamai pagrindiniai ir ribotos atsakomybės partneriai. Tikrieji
nariai atsako visu savo turtu.
Lietuvoje pagal Lietuvos įmonių įstatymą
išskiriamos:
1.
Individualios (personalinės) įmonės;
2.
Tikrosios ūkinės bendrijos;
3.
Komanditinės ūkinės bendrijos;
4.
Akcinės ir uždarosios akcinės
bendrovės;
5.
Valstybinės (vietos savivaldybių)
įmonės;
6.
Žemės ūkio bendrovės;
7.
Kooperatinės bendrovės.
Žemės
ūkio bendrovių ir kooperatinių bendrovių veiklą
reglamentuoja atskiri įstatymai.
Kiekvienos
firmos tikslas – pelnas.
2. Kaštai
Kaštai – tai pagrindinis veiksnys, kuris
lemia firmos norus ir galimybes pasiūlyti prekę rinkoje. Ekonomistai
juos supranta kaip išlaidas ir prarastas galimybes.
(Žiūrėti temą 3.3. (Rinka
ir pelnas))
3. Gamybos funkcija
Tarp gamybos
veiksnių sąnaudų ir pagaminto produkcijos kiekio yra
priklausomybė, kurią galima aprašyti matematiškai kaip
gamybos funkciją:
Q=F
(K, L),
čia Q – kiekis, K – kapitalas, L - darbas
Q=F (X1, X2, X3, ir pan.)
Gamybos funkcija –
tai gamybos proceso supaprastinta matematinė išraiška, kuri
parodo kiek darbo, kapitalo bei kitų gamybos veiksnių ir kokiomis
proporcijomis sunaudojama siekiant pagaminti maksimalų produkcijos
kiekį.
Gamybos funkciją galima panaudoti vaizduojant gamybos
tinklelį:
Kreivė rodo maksimalų produkcijos
kiekį, kurį galima pagaminti panaudojant tam tikrą
ekonominių išteklių kiekį.
|
Kapitalo
sąnaudos
K
|
Darbo
sąnaudos L
|
1
vnt.
|
2
vnt.
|
3
vnt.
|
4
vnt.
|
5
vnt.
|
1
vnt.
|
20
|
40
|
55
|
65
|
75
|
2
vnt.
|
40
|
60
|
75
|
85
|
90
|
3
vnt.
|
55
|
75
|
90
|
100
|
105
|
4
vnt.
|
65
|
85
|
100
|
110
|
115
|
5
vnt.
|
75
|
90
|
105
|
115
|
120
|
75 – optimalus
derinys (A prekės maksimali produkcijos apimtis).
Kinta ir K, ir L:
Izokvanta – kreivė,
rodanti efektyvius gamybos veiksnių derinius gaminant tam tikrą
produkcijos kiekį. Čia pasireiškia substitucijos
(pakeičiamumo) efektas (darbas gali būti pakeistas kapitalu ir
atvirkščiai). Daugybė izokvantų sudaro izokvantų
žemėlapį.
Gamybos veiksnių pakeičiamumą galima
išreikšti panaudojant ribinę techninę substitucijos
normą (MRTS):
MRTS – skaičius turi būti
teigiamas. Tai izokvantos nuolydžio absoliutus dydis (nuolydis neigiamas).
4. Trumpo laikotarpio kaštai ir
mažėjančio rezultatyvumo dėsnis
Ekonomistai skiria
trumpą, ilgą ir labai ilgą laikotarpį. Tai daroma
todėl, kad gamybos kaštai priklauso nuo visų naudojamų
išteklių kiekio kitimo galimybių.
Trumpo laikotarpio
pagrindinis bruožas – fiksuoti gamybiniai pajėgumai. Šio
laikotarpio metu firma negali pakeisti savo gamybinio potencialo, bet gali
pakeisti jo naudojimo intensyvumą. Ilgo laikotarpio metu firma gali
pakeisti visų naudojamų gamybos veiksnių kiekį. Labai ilgo
laikotarpio metu gali būti pakeista ir gamybos technologija.
Trumpo laikotarpio
kaštai.
Mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis: didinant
vieno sąnaudų kintamojo vienetų kiekį, o kitiems veiksniams
esant fiksuotiems, kintamojo gamybos veiksnio teikiamas ribinis produktas turi
tendenciją mažėti, t.y. kiekvienas papildomas kintamojo
veiksnio (darbo) vienetas padidina bendrąjį produktą vis
mažiau ir mažiau.
Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33
|