1)       Didelis firmų skaičius šakoje. Praktiškai neįmanomi susitarimai tarp firmų dėl rinkos dalies ir kainų. Firmos negali dominuoti.

2)       Prekės ar paslaugos yra diferencijuotos. Kiekvienas firmos produktas neturi visiško analogo. Paklausa turi būti santykinai elastinga. Monopolinės konkurencijos rinka, kaip ir monopolija, turi mažinti produkcijos kainą.

3)       Žemi įėjimo ir išėjimo barjerai. Monopolinės konkurencijos firma gali gauti ekonominį pelną tik trumpo laikotarpio sąlygomis (ilgo – normalusis pelnas).

4)       Monopolinės konkurencijos firmų prekės ir paslaugos turi artimus substitutus. Tai reiškia, kad, praktiškai, negali būti naudojama kaininė konkurencija (plačiai naudojama nekaininė konkurencija).

2. Monopolinės konkurencijos firmos pusiausvyra trumpo laikotarpio sąlygomis

Paklausos kreivė santykinai elastinga, nes yra substitutų. Kuo prekių diferencijavimas bus didesnis, tuo elastingumas mažesnis.

MR = MC

Pelno apimtis: SPEABC (ekonominis pelnas).

Trumpo laikotarpio pusiausvyra nėra stabili. Naujos firmos įeis į šaką, padidės pasiūla (paklausa lieka ta pati), tuo pačiu, kiekvienos firmos rinkos dalis pasidarys mažesnė. Atskiros firmos paklausos kreivė pasislinks į kairę, atitinkamai ir ribinių pajamų kreivė. Firma patirs nuostolius:

Trumpo laikotarpio sąlygomis firma galės funkcionuoti, jei kaina bus aukščiau už vidutinius bendruosius kaštus.

Jei firma gauna nuostolius, veikiančios firmos išeis iš rinkos ir paklausos kreivė pasislinks į dešinę. Galų gale nusistovės pusiausvyra, kai firmos gauna ekonominį pelną.

3. Monopolinės konkurencijos firmos pusiausvyra ilgo laikotarpio sąlygomis

Ilgo laikotarpio pusiausvyra, kai visos firmos gauna normalųjį pelną, yra stabilesnė nei trumpo laikotarpio, nes naujos firmos neturi stimulo įeiti į šaką, o veikiančios – išeiti iš šakos. Pusiausvyra nusistovi, kai firmos gauna normalųjį pelną: ATC = P.

Paklausos kreivė gali pasislinkti į kairę, vidutiniai bendrieji kaštai padidėti. Firmos gauna nuostolius. Išeina iš šakos. Viskas vyksta, kol gaunamas normalusis pelnas.

Q1 – nuostoliai: P < ATC;

Q2 – nuostoliai: P < ATC.

4. Monopolinės konkurencijos rinka ir ekonominis efektyvumas

MC

Tam, kad įvertinti efektyvumą, reikia monopolinės konkurencijos rinką palyginti su tobulos konkurencijos ir monopoline rinka.

	B		C

 

Ribinių kaštų ir vidutinių bendrųjų kaštų kreivės vienodos.

Q1 ir Q2 optimalios apimtys (pusiausvyros apimtys).

Skirtumai:

1)       Taškas A yra į kairę nuo vidutinių bendrųjų kaštų minimumo: pusiausvyros apimtis gaminama ne vidutinių bendrųjų kaštų minimumo taške (monopolinė konkurencija) Þ neužtikrinamas technologinis efektyvumas.

2)       Monopolinė konkurencija turi poveikį išteklių alokacijai (grafike ištekliai paskirstyti neefektyviai).

3)       Gaminant mažesnį produkcijos kiekį, monopolinės konkurencijos rinka parduoda jį aukštesne kaina: P1 > P2.

4)       Monopolinės konkurencijos rinkoje prarandamas naudos perteklius. Bendra nuostolių apimtis: SDAMB.

Monopolinei konkurencijai būdingas statinis neefektyvumas.

Monopolinės konkurencijos privalumai:

1)       prekių ir paslaugų įvairovė;

2)       substitutų buvimas;

3)       galimybė pasirinkti prekes ir paslaugas pagal skonį ir pajamas (pranašesnė už tobulos konkurencijos rinką);

4)       galimybė gauti ekonominį pelną trumpo laikotarpio sąlygomis (žymiai didesnė nei tobulos konkurencijos rinkoje) skatina firmas mažinti vidutinius bendruosius kaštus, diegti technologines naujoves, įsisavinti naujų, kokybiškesnių prekių gamybą.

Monopolinei konkurencijai būdingas dinaminis efektyvumas. Pranašesnė už tobulos konkurencijos rinką.

Monopolinės konkurencijos ir monopolijos palyginimas:

Skirtumai:

1)       monopolinės konkurencijos paklausos kreivė yra elastingesnė nei grynosios monopolijos. Monopolinė kaina dar aukštesnė nei monopolinės konkurencijos.

2)       Monopolinės konkurencijos firmos kaina lygi vidutiniams bendriesiems kaštams ilgo laikotarpio sąlygomis. Grynosios monopolijos atveju kaina aukštesnė už vidutinius bendruosius kaštus.

5. Reklamos vaidmuo

Pagrindinė reklamos naudojimo priežastis – diferencijuotos prekės. Reklama informuoja vartotojus apie diferencijuotų prekių ir paslaugų savybes, kainas, privalumus ir adresą. Reklama sudaro sąlygas pritraukti pirkėjų. Ji didina gamintojo vidutinius bendruosius kaštus, padidina paklausą.

Reklamos poveikis monopolinės konkurencijos rinkos pusiausvyrai:

Elastingumas priklauso nuo prekių substitutų ir pan.

6. Oligopolija ir jos bruožai

Oligopolija – tokia rinka, kurioje dominuoja keletas stambių pardavėjų, kurių elgsena determinuoja tarpusavio priklausomybę nustatant kainas ir rinkos galią. Kuriai rinkai priklauso, sprendžiama pagal gamybos koncentracijos laipsnį. Jį matuoja, naudojant Herfindahl – Hirschman indeksą (HHI). Šis indeksas – kiekvienos firmos rinkos procentinės dalies kvadratų suma.

Jei dominuoja viena firma:

HHI = 1002 = 10.000 (maksimalus dydis).

Jei 100 firmų ir turi po 1%:

HHI = 12 + 12 + … +12 = 100 – tobulos konkurencijos atvejis.

Ekonomistai susitaria, kad, jeigu 4 šakos firmos kontroliuoja daugiau nei 40% šakos gamybos apimties, tai tokią šaką galima pavadinti oligopolija, jei mažiau – monopoline konkurencija.

Šiuo indeksu labai sunku apibrėžti tam tikrą šaką (pvz., gėrimų (alkoholinių) reikia įtraukti ar ne).

Oligopolijos formos:

1.        Stabili (tvirta) oligopolija: 4 firmos kontroliuoja 60 – 100% rinkos dalies. Tokiu atveju rinka yra stabili, sunkus naujų firmų įėjimas, aukštas tarpusavio priklausomybės laipsnis, gauna ekonominį pelną.

2.        Laisva (netvirta) oligopolija: 4 firmos kontroliuoja mažiau nei 50%, bei daugiau nei 40% rinkos dalies. Mažesnis stabilumas, lengvesnis įėjimas, silpnesnė priklausomybė, mažesnis ekonominis pelnas.

3.        Dominuojanti firma: vienos firmos rinkos dalis sudaro 50 – 90%. Firma neturi artimų konkurentų, labai sunkus įėjimas, griežta kainų kontrolė.

Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33